Šių metų specifika – šaltas ir lietingas pavasaris, po kurio žuvo netinkamose vietose pasodintos plantacijos. Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.
Pasak T. Gursko, uogų ir vaisių kainos kils. Braškės, auginamos po plėvele, vėluoja dvi savaites.
„Dėl puvinio, kuris labai išplito šį lietingą pavasarį, derlius bus mažesnis. Be to, ypatingai pabrango trąšos ir darbo jėga“, – aiškina sodininkas Tautvydas Gurskas ir prognozuoja, kad visa produkcija brangs 20-30 proc. Jei pirmos lauko braškės kainuodavo 6 eurus už kilogramą, dabar bus po 8.
Bėda su avietėmis – dėl užmirkimo žuvo 40 proc. avietynų. Šio augalo specifika ta, kad jie kvėpuoja šaknimis ir žūsta jei dirvoje drėgmės per daug. Tačiau ne viskas taip blogai. Gražiai žydi šilauogės, sausmedis, amilankis.
T. Gurskas sako, kad 2017 m. kai taip pat žuvo 60 proc. avietynų, dalis ūkininkų pasitraukė iš šio verslo. Būtent tada paaiškėjo, kad jas auginti reikia ypatingų vietų ir geriau kalneliai, kur per sausa, nei per šlapia. Pigiau vežioti vandenį ar kasti tvenkinius nei prarasti plantacijas. Šilauogininkai, skirtingai nuo braškių ir aviečių augintojų, taip nerizikuoja, nes jų plantacijų sodinimas kur kas brangesnis ir prieš pradėdami darbus žmonės išanalizuoja ir įvertina viską, ką tik gali.
„Buvo didelė braškių plantacijų plėtra ir šiemet mačiau daug atvejų, kai lysvės buvo tiesiog vandenyje. Jos tik dabar pradeda atsigauti. Didelio derliaus nebus, nors braškė viena mėgstamiausių žmonių uoga“, – dėlioja sodininkas.
T. Gurskas sako, kad šie metai parodė, jog negalima investuoti bet kaip. Atsipirko, pavyzdžiui, braškių auginimas šiltnamiuose ir tuneliuose. Sunkiau tiems, kurie sodino pusiau profesionaliai ir dalis iš jų pasitrauks iš šio verslo. Kitas niuansas – dalis uogų augintojų nėra registravę savo ūkių ir oficialiai negali nusipirkti augalų apsaugos priemonių, skirtų kovoti su tokiomis ligomis kaip puvinys, kuris ypatingai išplinta drėgnais metais. Tie žmonės taip pat gali prarasti savo plantacijas.
Kalbant apie vaisius, su jais viskas gerai. Geras gali būti trešnių derlius.
„Raginčiau auginti trešnes, slyvas, kurios nuvertintos. Matau, kad kyla svarainių, aktinidijų paklausa, nes perdirbėjai jau prašo retesnių uogų. Visi ieško naujovių, kurių dar nėra rinkoje“, – aiškina T. Gurskas ir sako, kad pats nespjautų į putinus ar šeivamedžius, tačiau negalima auginti aklai.
Svarbu pirmiausia rasti kam parduosi, o tam kartais svarbu net kelias iki plantacijos, ar tai žvyreklis, kuriuo minkštesnių augalų, pavyzdžiui, braškių nepavežiosi. Svarbu kaip skinsi, kombainu ar reikės toli nuo didmiesčių surasti dešimtis sezoninių darbuotojų, kurių rasti vis sunkiau ir mokėti jiems reikia vis daugiau.
„Sunku žmogui rekomenduoti vieną kultūrų, nėra tokių stebuklingų augalų, kiekvienas turi pasirinkti pats“, – sako T. Gurskas.
