Kaip ir kasmet balandžio 30-ąją prasidėjęs vynuoginių sraigių supirkimas truks iki liepos 1-osios. Tačiau starto tokiam verslui sulaukę supirkėjai kol kas visai nedžiūgauja.
„Dar niekada nebuvo tokių prastų metų šitam verslui. Sunkiai mums sekasi, nes prancūzai ir kitos Europos šalys dar nesuvalgė pernai pirktų sraigių. Dėl pandemijos uždarę savo kavines ir restoranus, jie daugiau prisikaupti tokių gėrybių nelinkę“, – teigia penktus metus Panevėžio mieste sraiges supirkinėjantis verslininkas.
Jis prisistatyti bei nurodyti savo supirktuvės adreso nepanoro – esą reklamos tokiam darbui dabar mažiausiai reikia, nes ir taip greičiausiai nebus kur vežti jau nupirktų sraigių.
Jas supirkėjas daugiausia susirenka važinėdamas po labiausiai nutolusius Panevėžio rajono kaimus, siekia ir Pasvalio rajoną.
Mieste šitaip užsidirbti, pasak pašnekovo, mažai kas nori. Nebent kas iš sodo ar žvejybos sraigių parsiveža.
Kaina krito
Už kilogramą vynuoginių sraigių šis supirkėjas šiemet moka 50 centų. Pernai, kai pandemija pasauliui dar nebuvo taip stipriai smogusi, ir sraigės buvo bent 20 centų brangesnės.
„Sraiges daugiausia renka vaikai iš daugiavaikių, skurdžiau gyvenančių šeimų ir girtuokliai. Pastarųjų, beje, po pašalpų dienos vargiai sulauksi. Tai dabar kaip tik toks metas ir šitie darbininkai pasirodys nebent po poros dienų, kai baigsis paramos pinigai“, – apie savo verslo „partnerius“ pasakoja panevėžietis sraigių supirkėjas.
Jam iš vieno pardavėjo pavyksta paimti nuo 30 iki 100 kg sraigių. Dėl mažesnio kiekio supirkėjas nevažiuoja.
Šiais metais, anot jo, sraigių sezonas vėluoja ir dėl vėsaus oro. Geresnės sąlygos tokiems šliužams pasirodyti stojo tik pastarąją savaitę, kai drėgna ir šilta. Tačiau rinkėjams kliudo ūgtelėjusi žolė – joje sraigių rasti sunkiau.
„Geromis dienomis per dieną surinkdavome iki 3 tonų sraigių. Šiemet apsiribojame tona, nes bijome paskui nerasti joms pirkėjo. Kol kas planuojame sraiges išvežti į perdirbimo įmonę Šeduvoje, Radviliškio rajone“, – kalbėjo panevėžietis.
Konkurencija kaime
Trečius metus iš sraigių papildomai užsidirbti bando ir Deimantė iš Karsakiškio seniūnijos. Jauna moteris sako, kad vien jos kaime du tokie punktai – tad konkurencija labai didelė.
„Aplink beveik kiekviename kaime yra tokių punktų. Mus, tokius smulkius supirkėjus, reguliariai lanko stambesni supirkėjai, produkciją vežantys perdirbti“, – pasakoja rajono gyventoja.
Ji sraigių sezoną pradėjo gegužės 1-ąją. Savo pardavėjams moteris moka po 40 centų už kilogramą, pernai duodavo ir 50 centų. Kaina, pasak Deimantės, krito dėl stringančio sraigių realizavimo Europoje.
„Kiek suprantu, užsikišo supirkimo bazės“, – sako po 10 centų nuo perparduoto sraigių kilogramo uždirbanti Deimantė.
Jai sraiges daugiausia neša judresni pensininkai, prieš pašalpų dieną – ir bedarbiai. Supirkėja nupirktus gyvius laiko tvarte, maišuose. Produkcijos kiekį ji pasididina ir pati eidama rinkti sraigių. Pastarosios dienos, pasak Deimantės, tam labai tinka.
„Tai visai geras būdas prisidurti pinigų. Kibire telpa apie 10 kg sraigių, o tiek surinkti po lietaus, kai šilta, nėra labai sunku“, – sako moteris.
Sutartis atidėlioja
Sraiges perdirbančios įmonės Šeduvoje direktorius Vydas Vasiliauskas taip pat skundėsi niekaip neįsibėgėjančiu sraigių supirkimo sezonu. Kol kas, anot jo, visi pardavėjai atidėlioja sudaryti supirkimo sutartis dėl neprognozuojamos situacijos karantinuotoje Europoje.
„Tikrai prasčiausi metai. Mes, kiek stebiu kitus perdirbėjus, dabar mažiausiai iš visų dirbame. Prancūzai prisikaupę sraigių iš pernai ir šįmet jiems tokio gardėsio nereikia“, – teigia aštuonerius metus veikiančios įmonės vadovas.
Ši bendrovė ruošia šaldytą sraigieną eksportui. Jai žaliavą tiekia supirkėjai iš visos Lietuvos.
Kuria naujas receptūras
Kol kas dar ne derliaus metas afrikines sraiges Trakiškyje auginančios Janinos Krikštaponienės ūkyje. Ji savo augintines „nuima“ rudenį. Trakiškietė sako irgi pajutusi karantino nagus savo versle.
„Mes savo sraigių nevežame į užsienį, neparduodame ir supirkėjams. Nuo šių esame ne kartą nukentėję – neatgavome pinigų už parduotą produkciją. Dabar dirbame patys sau“, – pasakojo J. Krikštaponienė. Ūkininkė atsidarė sraigienos cechą: gamina sraigių troškinius, užtepėles, patiekia jas burgundiškai kevaluose, maistui ima ir delikatesą – ikrus.
„Karantinas apribojo ekskursijas mūsų ūkyje. Jų metu daugiausia ir parduodavome savo produktų. Dabar mažais kiekiais juos siunčiame pagal užsakymus autobusais. Dalį produkcijos užšaldome, kuriame naujas receptūras ir laukiame geresnių laikų“, – kalbėjo J. Krikštaponienė.
Augintinėms – speciali žolė
Šiais metais ji savo ūkį pasididino 260 tūkst. naujų sraigių. Nuo praėjusių metų liko dar 50 tūkst. neužaugusių.
Šeimininkės teigimu, šis pavasaris labai nepalankus jos gyvūnėliams. Jaunikliai dar net nepabudinti – miega šaldytuvuose, kur palaikoma 3–6 laipsnių temperatūra.
„Mažoms sraigėms, nors jos ir šaltakraujės, dar per šalta ropinėti. Dar ir žolė per maža“, – pasakoja unikalaus ūkio savininkė. J. Krikštaponienė savo sraigėms sėja specialią žolę iš pekininių kopūstų ir rapsų sėklos mišinio.
Vienuolika metų skaičiuojančiame ūkyje per sezoną surenkama iki tonos sraigių. Už kilogramą tokios mėsos kiautuose, pasak Janinos, kaina rudenį siekia apie 1,80 euro. Dideliu pelnu Panevėžio rajono gyventoja sako negalinti pasigirti, o pirmus kelerius veiklos metus netgi dirbo nuostolingai.
Rinkėjams – griežtos taisyklės
Vynuoginės sraigės – saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Todėl jas renkant galioja apribojimai.
Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės draudžia šias sraiges rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato šių teritorijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Leidžiama rinkti ne mažesnes kaip 28 mm kiauto skersmens sraiges.
Prieš superkant privalu jas išrūšiuoti supirkimo vietoje pagal skersmenį. Po rūšiavimo supirkimo vietose negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių vynuoginių sraigių, nei leidžiama.
Vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpiu juridiniai asmenys prieš 5 darbo dienas iki supirkimo pradžios turi informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie supirkimo vietas.
Skaitykite plačiau čia.
