Žiemos sezono metu kalbame apie stintas turguje, jų kainas, o artėjant vasaros sezonui – apie braškes. Pasak Klaipėdos savivaldybės Naujojo ir Senojo turgų direktoriaus Viačeslavo Karmanovo, šiemet oro sąlygos nebuvo tokios, kad jau dabar pirkėjams turgus galėtų pasiūlyti lietuviškų braškių. O pernai tokiu metu jų jau buvo, bet kilogramas kainavo apie 10 eurų.

Pirmosios lietuviškos braškės uostamiesčio turguose turėtų pasirodyti už 10-12 dienų. Iš pradžių jų kaina bus didelė, o po savaitės ar dviejų, kai rinkoje jų atsiras daugiau, ims mažėti. Pasak V. Karmanovo, nepaisant didelės kainos, visada atsiranda žmonių, kurie perka bent po pusę kilogramo pirmųjų uogų. „Ir pirmieji paprastai būna senjorai. Gal anūkus vaišina“, – sakė jis.

Pageidaujama lietuviškų braškių

Braškėmis turguose prekiaujama, galima sakyti, visada – ir žiemą, ir vasarą, tačiau jos būna atvežtos iš kitų šalių. Pastaruoju metu Klaipėdos prekybininkų gauta partija atgabenta iš Graikijos. „Graikiškų braškių skonis jau panašus į tą, prie kurio esame pripratę: jos ir kvepia braškėmis, ir skanios“, – sakė V. Karmanovas.

Beje, pajūrio turguose dar nėra ir šiek tiek pigesnių lenkiškų braškių. Manoma, kad jos turėtų pasirodyti šiomis dienomis. Gal ir mitas, gal ir ne, bet pajūrio žmonės mano, kad lietuviškos braškės skanesnės, kad jos mažiau tręšiamos. Prekeiviai sako, kad lenkiškos niekuo nenusileidžia, irgi yra skanios. Ten, kur jos auginamos, daugiau šilumos nei pas mus, be to, lenkai turi sukaupę didžiulę braškių auginimo patirtį.

Kartais prie parduotuvių ar kur nors kitur gatvėse prekiaujančios moterys pardavinėja lenkiškas ar iš kitų kraštų atvežtas braškes, bet užrašo, kad jos lietuviškos.

„Pas mus tokių dalykų nėra, nes prekeiviai labai vieni kitus stebi (juokiasi). Neduok Dieve, jeigu toks atvejis pasitaikytų, tuojau praneštų administracijai. Ir mūsų kontrolierė labai reikli, stebi, kad būtų užrašai, iš kur atvežtos uogos“, – sakė V. Karmanovas.

Visada perka iš Laimutės

Naujajame turguje sutikome Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorių Benediktą Petrauską. „Dabar geros graikiškos braškės, tad jas ir perku. Negalime mes Lietuvoje turėti uogų ištisus metus. Ateis laikas, atsiras ir lietuviškų, tada pirksiu tik jas. Mano manymu, pirmosios uogos nėra pačios geriausios. Geriausios būna, kai praeina daugiau laiko, kai jos gauna daugiau saulės. Dabar dar nėra lietuviškų, o braškes jau reikia valgyti, nes jos labai sveika širdžiai. Tarp mano amžiaus žmonių šios uogos labai populiarios. Šiuo metu mes valgome graikiškas braškes.

Anksčiau tas uogas pradėdavome valgyti vėliau, dabar tai darome anksčiau ir valgome ilgesnį laiką, bet tikrai ne ištisus metus. Braškių valgymą ne jų laiku vertinu labai skeptiškai. Gruodį niekada neperku tų uogų. Kai kur nors sausį atsiranda pirmųjų braškių, irgi nepuolu. Ir kaina ne visai tinkama, ir poreikio tokio nėra. Mano manymu, sveikiausia valgyti uogas tuo metu, kai jos atsiranda“, – sakė B. Petrauskas.

Jis kartais dar nuvažiuoja pirkti uogų ir į Klaipėdos rajono turgų, į Gargždus. Ten kainos būna mažesnės. Tad daugiau uogų nusiperka uogienėms virti. Prorektorius prisipažino labai mėgstąs savo uogienes.

„Klaipėdos naujajame turguje visada ateinu pirkti pas Laimutę. Dabar populiarus nuotolinis pirkimo būdas. Aš jai duodu užsakymą telefonu, nes pasitikiu. Ji man paruošia, niekada neįdeda blogų uogų, o aš ateinu ir pasiimu. Taip trumpiau būnu turguje, nereikia ilgai laukti“, – sakė ponas Benediktas.

Foto: Adobe Stock

Dar reikia sulaukti lenkiškų

Jau 12 metų vaisiais ir daržovėmis turguje prekiaujanti Liubovė Lavrenova sako pernai braškėmis pradėjusi prekiauti anksčiau nei šiemet. Šiuo metu ji parduoda graikiškas, kurios, pasak jos, iš atvežtinių skaniausios. O iš Ispanijos šių uogų nebevežama jau kokius penkerius metus: jų kokybė gera, bet jos ne tokios skanios kaip graikiškos. Pastarųjų yra daugybė rūšių, o iš jų skaniausios 'Victoria', nes jos saldžiausios, nekietos, primena lietuviškas uogas.

Prekybininkė sakė, kad lietuviškoms braškėms dar ankstoka, pirma reikėtų sulaukti lenkiškų. Tų pirmųjų, kurios bus pristatomos iš šiltnamių, lietuviškų uogų kilogramas, jos manymu, kainuos nuo 8 iki 12 eurų. Iš pradžių uogų perkama bus mažiau, nes daugelis žmonių laukia, kad nukristų kainos. Vėliau, kai ūkininkai jų prisiaugins daug, gerų braškių kaina nukris iki 3-3,5 euro.

Ponia Liubovė mano, kad šiemet braškės nebus itin brangios, nes oro sąlygos nebuvo labai prastos, jos nenušalo. Ūkininkai, prekiaujantys tomis uogomis, jas labiau prižiūri, šaltesniu metu laiko po plėvele. „Mes turime labai puikų ūkininką iš Skuodo. Roberto Šerpyčio braškių kokybė ir skonis labai geri. Jos kaip žemuogės – tirpsta burnoje, saldžios. Ir pirkėjai jo braškių teiraujasi. Manau, už gero mėnesio jų turėsime“, – sakė L. Lavrenova.

Uogas linkę pirkti turguje

L. Lavrenova mano, kad žmonės pirkti uogų dažniau eina į turgų. Parduotuvėse jos brangiau kainuoja, nepaisant įvairių akcijų. Be to, turgaus prekeivių indeliuose nebūna supuvusių uogų. „Mes labai atsakingai į tai žiūrime. Niekada nesu įdėjusi nė vienos supuvusios uogos. Va, net visas žalias iš indelio išrinkau. Mes labai stengiamės, o parduotuvės neturi tiek darbuotojų, kad perrinkinėtų uogas indeliuose“, – sakė ji.

Pasako jos, pirkėjai neretai mieliau perka lietuviškas braškes ir daržoves, tad, jos manymu, Lietuvos ūkininkai galėtų plėsti savo ūkius. „Vienas mūsų pažįstamas turi labai daug prisisodinęs šilauogių, bet dar sodins, nes šios uogos labai paklausios. Lietuviškos šilauogės paprastai pasirodo apie liepą. Jų irgi yra įvairių rūšių ir jomis būna prekiaujama iki pat spalio. Kai prekyba įsilinguoja, nepasakyčiau, kad jos kainuotų brangiau už lenkiškas“, – sakė pokalbininkė. Ji prisiminė, kad prieš ketverius metus pirmųjų lietuviškų šilauogių kilogramas kainavo apie 18 eurų.

Pasak V. Karmanovo, lietuviškų šilauogių pajūrio turguose dar nėra, šiuo metu prekiaujama atvežtomis iš Ispanijos. Jų kilogramas kainuoja 10-12 eurų. Jo manymu, lietuviškos turėtų pasirodyti po dviejų trijų savaičių.

Pasirodė pirmieji abrikosai

Situacija Senajame turguje tokia pati, ir kainos daugmaž tokios pačios. Pats V. Karmanovas stebisi, kad Senajame turguje kažkodėl egzistuoja tradicija, kad turgaus diena būna trečiadieniais ir šeštadieniais. Naujame turguje tokios tradicijos nėra, prekiaujama kasdien, nors, žinoma, daugiausia žmonių būna šeštadieniais.

Pasak turgaus direktoriaus, pirmosios lietuviškos bulvės šiemet turguje atsiras irgi vėliau.

Beje, praėjusį penktadienį jau pasirodė pirmieji abrikosai, atgabenti iš Ispanijos. Jų 1 kg kainuoja 5,8-6 eurus.

Uostamiesčio Naujajame turguje yra didelis pasirinkimas vynuogių. Yra importuotų net iš Čilės, ne tik iš Ispanijos.

Arbūzai, irgi atgabenti iš Ispanijos, kol kas dar brangūs – kilogramas kainuoja beveik 3 eurus. Parduotuvėse jie perpus ar net triskart pigesni. „Bet ispaniškųjų skonis labai geras. Tai tie arbūzai, kuriuos atsimenu iš vaikystės. Beje, dėl kainos galima derėtis. Kai nuvažiuojame į Turkiją, tai prisimename, kad reikia derėtis, o kad tai galima daryti ir pas mus turguje – ne. Manau, kad ir mūsų prekybininkai gali nuleisti šiek tiek kainą“, – sakė V. Karmanovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Prekyba gėlėmis dar neįsibėgėjo

Šiuo metu Naujame turguje visu tempu prekiaujama sodinukais. Pernai pavasarį prekyba jais buvo uždrausta. Beje, gėlėmis, skirtomis sodinti, irgi vėluojama prekiauti kokiomis dviem savaitėmis. Pasak turgaus direktoriaus, anksčiau gegužės pradžioje jų jau būdavo pilna, o šiemet po truputį prekiauti pradėta tik nuo gegužės 10 d. ir kol kas prekyba dar neįsibėgėjo.

„Per tas tris dienas, kai oro temperatūra šoktelėjo iki 25-26 laipsnių šilumos, pas mus buvo antplūdis žmonių, perkančių įvairius sodinukus“, – sakė V. Karmanovas.

Beje, Naujajame turguje labai patogu apsipirkti sodininkams, nes visai netoli, ties mėsos paviljonu, yra galinė autobusų, važiuojančių į Dituvos sodus, stotelė.

Ponia Angelė Danutė apžiūrinėjo gėles, kurias norėjo pasodinti ant kapo. Guodėsi negalinti nupirkti gražaus augalo nedideliam darželiui prie savo namo. Nes tik pasodina, ir po kelių naktų nelieka – pavagia. Kai sužydėjo gražios kaimynės tulpės, irgi buvo nuskintos. „Pernai turėjau gražią rožę, auginau prie pat durų. Ji buvo išrauta su visomis šaknimis. Kaimynės Justinos gėles irgi išrovė, tad dabar prisodinome daugiausia našlelių“, – pasakojo Angelė Danutė, paskiepyta du kartus „Pfizer“ vakcina, todėl drąsiai po turgų vaikštinėjanti be kaukės.

Ūkininkas Povilas iš Gargždų, šiltnamyje auginantis pomidorų sodinukus ir parduodantis po 70-80 centų, skundėsi, kad trūksta šilumos, kad reikėjo šiltnamį šildyti, nes pavasaris šaltas. Jis prekiauja dar tik savaitę ir žmonės tik pamažu juos pradeda pirkti.

Planuoja metus baigti be nuostolių

Šiemet pirmą ketvirtį Naujasis turgus dirbo nuostolingai. Net šiandien vykdyti veiklą visu 100 proc. negali -šeštadieniais ir sekmadieniais prekiauti ne maisto produktais neleidžiama. „Laukiame, kad skiepijimo procesas įsibėgėtų tiek, jog šalis įgytų bendrą imunitetą, tada galėsime atkurti tas tradicijas, kurios buvo prieš karantiną“, – sakė V. Karmanovas.

Pasak jo, šiemet turguose lankosi mažiau žmonių nei ankstesniais metais. Dėl buvusių įvairių apribojimų jų srautai yra sumažėję.

„Pamažu turgus jau atsigauna. Iš pradžių buvo visiškai uždrausta prekiauti ne maisto produktais, gėlėmis taip pat. Po kurio laiko leista jomis prekiauti, dar vėliau atsidarė parduotuvės, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Dabar likęs vienintelis ribojimas – ne maisto produktais negalima prekiauti šeštadieniais ir sekmadieniais. O šeštadieniais prekybininkams pats darbymetis. Tikimės, kad po savaitės ar dviejų jau galėsime dirbti visiškai laisvai“, – sakė V. Karmanovas.

Prekiauti ne maisto produktais buvo uždrausta nuo gruodžio 15 d., kai pačios populiariausios prekės buvo žieminiai batais, striukės. Ir tik neseniai vėl leista prekiauti. „O kur prekybininkai turi dėti dabar tuos žieminius batus, striukes? Jie patiria nuostolių: reikės laukti dar metus, kol išparduos. Dabar reikia ieškoti drabužių trumpomis rankovėmis, o jie dar neišpardavė pernai įsigytų prekių. Pusę metų nedirbo, pinigų nėra – sunkūs laikai prekybininkams“, – kalbėjo turgaus direktorius.

Pasak jo, nors pirmas ketvirtis Naujajam turgui buvo nuostolingas, tikimasi, kad situacija gerės, tad planuojama dedant visas pastangas šiemet dirbti be nuostolių. V. Karmanovas labiausiai apgaileistauja, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo turgus negali įgyvendinti investicinių projektų.