Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš RRF siekė gauti 124 mln. eurų. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui. Tačiau iš ŽŪM teikto siūlymo žaliosios pertvarkos dalyje Vyriausybė nusprendė finansuoti tik vieną investiciją – pelkių (durpžemių) atkūrimą.

Ministras K. Navickas paaiškino tokio Vyriausybės sprendimo priežastis. Viena jų, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje yra 139,9 mln. Eur. Taip pat Vyriausybė yra išskyrusi tris prioritetus: švietimą, viešąjį valdymą ir skaitmenizaciją.

Numatyti 16 mln. eurų pelkių atkūrimui (palankaus dirvožemio durpingojo sluoksnio išsaugojimui) padėtų sustabdytų durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat būtų skatinami pelkėdaros procesai, galintys užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei palaikoma ir atkuriama biologinė įvairovė.

Nesutarimai dėl tiesioginių išmokų voko

Ministras aptarė žemdirbių nuogąstavimus dėl BŽŪP. Pasak jo, kol kas pagrindinė kliūtis, rengiant paramos schemas po 2023 m., kad nėra susitarimo dėl paramos skyrimo principų Europos Sąjungos lygmeniu.

„Dėl tiesioginių išmokų voko yra nesutariama. Europos Parlamentas griežtai laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui būtų skirta 30 proc. piniginės proporcijos, o Europos Taryba – 20 proc., tad tos derybos taip ir vyksta. Tai viena, ne pati didžiausia mums, reikia pripažinti, kliūtis. Kita – kad tame pačiame derybiniame pakete yra tos pačios gerosios žemdirbystės praktikos paketai (geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei valdymo reikalavimai), kurie bus realizuojami per žaliosios politikos kursą. Be šito sprendimo negalime daugelio priemonių projektuoti ir mes nesame išskirtiniai“, - teigė žemės ūkio ministras.

Pelkės
Foto: Projekto partnerių nuotr.

Pasak jo, ŽŪM, rengdama 2023–2027 m. BŽŪP Strateginio plano projektą, nevėluoja ir siekia kuo didesnio visuomenės, socialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimo, skaidrumo.

Jau nuo 2019 m. ŽŪM kvietė visus suinteresuotus asmenis diskutuoti, teikti pastabas ir siūlymus rengiamam Strateginiam planui. Dialogas vyksta nuolat, tiek darbo grupėse, komitetuose, tarybose, apskritojo stalo diskusijose, tiek susitikimuose su žemdirbiais. Atskirais plano rengimo klausimais taip pat vyksta diskusijos su Seimo Kaimo reikalų komitetu, Aplinkos, Vidaus reikalų, Finansų ministerijomis.

Žinios siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas

Žemės ūkio ministras K. Navickas supažindino su planais skatinti pirminę gamybą ir perdirbimą. Pasak jo, didžiausią EURI dalį planuojama skirti pirminei žemės ūkio produktų gamybai – daugiau kaip 77 mln. Eur.

51 mln. turėtų būti skirti ekologiniams ūkiams, o mažoji dalis, siekianti apie 2 proc., atitektų LEADER programai.

Ministras informavo, kad kitą savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristatys, kaip investicijų į gamybą lėšos bus paskirstytos sektoriams, kokiomis proporcijomis, kokie prioritetai. Po pristatymo komitete bus pradėtos konsultacijos su socialiniais partneriais.

„Bandome subalansuoti paramą tarp stambių, mažų ir vidutinių gamintojų. Siekiame rasti bendrą vardiklį. Orientuojamės į gamybą, todėl labai smulkūs ūkiai galėtų būti remiami per kooperaciją. Prioritetas pienininkystei, daržininkystės plėtrai ir augalininkystei. Siekis bendras – kad žemės ūkis būtų efektyvesnis, o žemės ūkio gamyba - modernizuota, todėl tam numatome skirti paramą“, – teigia ministras. Anot jo, nuo investicijų sėkmės priklausys, kaip žemės ūkiui seksis ateityje.