Sulos išgavimas ir jos pardavimas paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyje, Lenkijoje, Latvijoje ar Baltarusijoje. Tačiau ar trumpalaikis sulos išgavimo verslas gali būti pelningas?
Susidomėjimas auga

Pasak Aido Pivoriūno, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktoriaus, dabar Lietuvoje juntamas labai didelis susidomėjimas sula, kadangi vis daugiau žmonių dėmesį skiria sveikatai, natūraliems gamtos produktams. Tad tiek privatūs, tiek valstybinių miškų miškininkai sulaukia gyventojų susidomėjimo ar užklausų bei atsiranda iniciatyvų investuoti į pramoninį sulos išgavimą, rašoma pranešime.

Jo teigimu, lenkų ir suomių pramoninės sulos gamintojai netgi buvo susidomėję ir kreipėsi į Lietuvos miškų savininkus dėl žaliavos.

„Į sulos išgavimą žiūrime tikrai teigiamai, nes bet kuri veikla miškuose, kuri atneša papildomas pajamas nealinant gamtos, yra sveikintina. Tai yra viena iš ekosisteminių paslaugų, kurios koncepciją populiarina ir Europos Sąjunga“, – sakė A. Pivoriūnas.

Anot jo, anksčiau niekas negalėjo pagalvoti, kad taip išsivystys miško grybų ar uogų pramonės šaka. Tad tokie natūralūs produktai kaip sula, vantos, vaistažolės, medus visuomet bus aktualūs – svarbu išmokti jas tinkamai patiekti į rinką.

„Visi produktai turi savo gyvavimo ciklą. Kažkada į sulą buvo žiūrima kaip į tarybinių laikų reliktą, tad kurį laiką šis gėrimas buvo be reikalo užmirštas. Sula drąsiai galėtų būti nacionalinis gėrimas“, – sakė A. Pivoriūnas.

Lietuvoje konkurencija kyla

Pasak sulos produktus gaminančios įmonės UAB „Straikas“ vadovo Gintaro Didžioko, pavasarį dar nėra kitų gamtos gėrybių, tad sulos rinkimas puikus būdas užsidirbti. Lietuvos ūkininkai ir sulos tiekėjai suinteresuoti ilgalaikiu bendradarbiavimu, galimybe tiekti sulą kasmet.
„Beržų sulą šiuo metu mums tiekia 10 tiekėjų. Veiklos pradžioje didesnį kiekį sulos galinčiųjų pristatyti buvo pakankamai nedaug. Dabar šios problemos nebėra, nes ir tiekėjai kartu su mumis užaugo, įgijo daugiau patirties, jais pasitikime. Norinčiųjų tiekti sulą kasmet daugėja“, – sakė Gintaras Didžiokas.

Gintaras Didžiokas
Foto: Organizacijos archyvas

Direktorius sako, kad didmeninė sulos supirkimo rinkos kaina yra apie 0,20 EUR už litrą. Tačiau ji gali svyruoti nuo pasiūlos, metų, asmeninių susitarimų su supirkėju. Gerai dirbantis miško savininkas ar ūkininkas per sezoną gali uždirbti iki 20 tūkst. eurų. Kitas niuansas, jei miške galima leisti sulą didesniais kiekiais, tokio miško vertė padidėja. Tam reikia, kad būtų daug brandžių beržų ar klevų. Tai jau medžiai virš 30 metų. Tai iki 100 metų gali leisti sulą ir tik po to kirsti medienai.

„Žinau miško savininkus kurie norėjo kirsti jau mišką. Bet kai suprato, kad gali dar iš sulos uždirbti, tai dar po 3 metus ir ilgiau nekerta“, – pasakoja G. Didžiokas.

Trejus metus Ignalinos rajone beržų sulos išgavimu užsiimantis Ramūnas Bučelis sako, kad idėja pradėti sezoninį mažos apimties verslą bei tiekti žaliavinę beržų sulą kilo visai atsitiktinai.

„Tėtis jau daug metų plėtoja smulkų ekologinį ūkį, tad pabandyti išgauti dar vieną natūralų produktą buvo ir smalsu ir įdomu. Taip pradėjome bendradarbiauti su įmone, kuriai tiekiame sulą iki šiol“, – sakė R. Bučelis.

Sulos rinkimas – kaip terapija

R. Bučelis sako, kad svarbu laikytis visų su sulos išgavimu susijusių reikalavimų bei tvarumo principų. Kadangi visas ūkis yra ekologiškas, tad ir miškas sezono metu sertifikuojamas „Ekoagros“, kurie patikrina visą procesą: ar įrengimai, per kuriuos teka sula, yra ekologiški, ar tinkami maisto produktams. „Ekoagros“ patikra vyksta kiekvieną pavasarį, tikrinamas ir miško plotas.

„Miško plotas užima kelis hektarus, o dominuojantys medžiai – beržai. Tad per sezoną nealinant miško išgaunama daugmaž iki 20 tonų sulos. Toks kiekis optimalus įvertinant miško plotą, sulos surinkimo ir transportavimo pajėgumus.

Be to, sulos surinkimą vykdome rankiniu būdu. Išgręžus skylutę įdedama maistinė žarnelė, kuria sula keliaują į uždarą talpą. Tad viskas vyksta sandariai, o talpos keičiamos kiekvieną parą. Surinkus atitinkamą kiekį sulos talpos užplombuojamos ir vežamos užsakovams“, – sakė sulos išgavimu užsiimantis R. Bučelis.

Pasako jo, dirbant trečius metus atsiranda ir geresnis rinkos suvokimas. Dabar žinių yra daugiau, tačiau išgaunant nedidelius kiekius sulos ir parduodant ją kaip žaliavą didelių pelnų nesukrausi. Tai nedidelis sezoninis verslas, kuris teikia malonumą. Sulos sezonas prasidėjęs, tad pabūti miške yra tarsi terapija, ypatingai karantino metu.

Žmogus įvardina ir kokiomis kainomis sulą parduoda turguje: Nuo 1 iki 1,5 Eur už litrą beržų sulos ir iki 2 Eur už litrą – klevų sulos. Dažniausiai pardavinėjama 1-2 litrų taromis.

Vien iš sulos išgyventi nepavyktų

R. Biekša, bendradarbiaudamas su miško savininkais, beržų sulos išgavimo verslu užsiima jau daugiau nei 5 metus.

„Sulą iš pradžių tiekdavau ūkininkų turgeliams, vėliau atsirado galimybė didesnius kiekius pristatyti sulos gėrimus gaminančiam „Straikui“. Pastaruoju metu jaučiamas natūralių produktų vartojimo padidėjimas, tad ir sulos išgavimo sektoriuje konkurentų kasmet gausėja“, – sakė R. Biekša.

Kaip teigia pašnekovai, vien tik ir trumpalaikio žaliavinės sulos išgavimo pilnai išgyventi tikrai nepavyktų. Tad tai tik nedidelis sezoninis verslas, bei dažniausiai tuo užsiima ūkininkai, šalia turintys miško, ar miško savininkai. Norint iš to uždirbti ištisus metus, tektų kurti produktus iš sulos bei prekiauti ne tik pavasarį, bet ištisus metus.

Pasak R. Bučelio, Latvijoje sulos produktų verslas populiaresnis. Ten smulkūs verslininkai, ūkininkaujantys ir turintys savo mišką, neretai iš sulos kuria bei parduoda ir savo produktus – daro sirupus ir netgi šampaną.

Sula
Foto: Organizacijos archyvas

Populiarėja Azijoje

Pasak Aido Pivoriūno, sulos gavyba Lietuvoje nėra pilnai išnaudojama. Lietuvoje pastebimas sulos suvartojimo augimas, tačiau kaip antai kai kuriose Azijos šalyse, kur propaguojamas sveikos gyvensenos ir gamtos teikiamų gėrybių naudojimo kultas, sulos populiarumas auga geometrine progresija. Tad sulos eksportas į Azijos šalis gali būti viena iš verslo nišų.

Pasak „Straiko“ vadovo, tik trečdalis jų pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje.

„Esame viena iš didžiausių sulos gėrimų gamintojų Europoje. Per metus vidutiniškai surenkame apie 1000 tonų sulos. Ją supilstome į beveik 4 milijonus buteliukų. Trečdalis atsiduria Lietuvos rinkoje, o likusi dalis eksportuojama. Daugiausia jos parduodame Lenkijoje bei Vokietijoje. Europoje mūsų sulos galima rasti Belgijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, bei kitose šalyse. Sulos gėrimus taip pat eksportuojame į Azijos rinką – Japoniją, Pietų Korėją, Honkongą, Tailandą“, – sakė G. Didžiokas.

Europiečiai suvartoja 5 litrus per metus

Remiantis 2019 m. statistika, daugiausiai sulos išgeria europiečiai. Skaičiuojama, kad vienas žmogus išgeria apie 5 litrus per metus. Antroje vietoje – Šiaurės Amerika, kurioje vienas žmogus per metus suvartoja apie 2,5 litrų sulos. Didžiausią kiekį sulos visuose regionuose suvartoja aukštesnes pajamas gaunantys asmenys.

Daugiausia sulos išgaunama ir jos produktų pagaminama Suomijoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje.

Pasak G. Didžioko, sula nėra prabangos prekė. Ją perka dažniausiai sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės arba tie, kurie nuo pat mažumės patys eidavo į mišką jos prisirinkti ir taip ją pamėgo. Pastaraisiais metais plinta tvarus vartojimas, tuo pačius renkamasi ir sveikus, natūralius produktus.