Paukštininkystės rinka pastaraisiais metais sparčiai augo ir tapo viena konkurencingiausių verslo sričių visame pasaulyje. Europoje neginčijama lydere tapo Lenkija, pagaminanti beveik 20 proc. visos ES paukštienos produkcijos. Ši Lietuvos kaimynė tapo aršios konkurencijos arena, kurioje dėl pasaulinės paukštininkystės rinkos grumiasi Kinijos, Tailando, JAV ir Europos koncernai, kurie per pastaruosius metus aktyviai investavo į Lenkijos paukštininkystės įmones. Jiems iš paskos į Europos rinką skuba ir vis aktyviau skverbiasi investuotojai iš Ukrainos, kur paukštininkystės pramonė auga dar didesniais tempais nei Lenkijoje, rašoma „Linas Agro“ analizėje.

Kasmet ES paukštininkystės įmonės užaugina daugiau kaip 7,2 milijardus viščiukų, iš jų – 1,8 mlrd. Lenkijoje. Apie 50 proc. lenkiškos paukštienos eksportuojama ne tik į Europą (Didžiąją Britaniją, Vokietiją), bet ir į daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Vien tik pernai Lenkijoje buvo pastatytos 6 naujos paukštienos gamybos įmonės, kurių perdirbimo pajėgumai – 1,4 mln. viščiukų per dieną.

Šios šalies paukštininkystės įmonės stumia iš rinkos Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gamintojus. Tokį rezultatą lėmė per pastarąjį dešimtmetį išaugę gamybos mastai (nuo 2009 m. eksportui gaminamos paukštienos kiekis išaugo 10 kartų ir siekia virš 1 mlrd. paukščių per metus), eksportui palanki geografinė Lenkijos padėtis, žemos produkcijos kainos ir ne tik.

Kodėl investuotojai renkasi Lenkiją

„Pastarąjį dešimtmetį Europos, o ypač Lenkijos, maisto pramonės rinkose vyko intensyvi įmonių konsolidacija. Sustiprinusios savo pozicijas vidaus rinkose, paukštininkystės ir kitų maisto pramonės šakų įmonės aktyviai skverbiasi į kitas Europos šalis. Tuo metu Baltijos šalių regione šie procesai nevyksta, nors maisto pramonės sektoriaus įmonių konsolidacijos poreikis kasmet tampa vis aktualesnis“, – sako Andrius Pranckevičius, AB „Linas Agro Group“ valdybos vicepirmininkas.

Andrius Pranckevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jo, didelės tarptautinės kompanijos tiesioginėmis investicijomis tokiose rinkose kaip Lietuva kol kas nesidomi dėl nedidelio vartojimo potencialo.

„Norint įžengti į Baltijos šalių rinką, užsienio kompanijoms nebūtina investuoti į vietines gamybos įmones – jos tai gali sėkmingai daryti vykdydamos veiklą už Lietuvos sienos ir su vietiniais prekės ženklais tiekdamos produkciją į vietos prekybos tinklus. Šiandien beveik pusė Lietuvoje suvartojamos paukštienos yra lenkiška“, – pažymi A. Pranckevičius.

Sėkmingą Lenkijos paukštininkystės sektoriaus augimą lėmė ne tik palanki šalies geografinė padėtis šalia pagrindinių eksporto rinkų ir didžiausių Roterdamo bei Hamburgo uostų, per kuriuos mėsos gamintojams patogu ir pigu atsigabenti sojų rupinių, naudojamų pašarų gamybai. Lenkija turi ir daug kitų pranašumų, prieš kuriuos konkurentams sunku atsilaikyti.

„Pirma – tai svyruojantis zloto kursas, kuris kai kuriose situacijose ypač palankus eksportuotojams. Antra, Lenkijoje maisto produktams taikomas nedidelis 5 proc. PVM tarifas, kuris suteikia didelį pranašumą gamintojams vietos rinkoje. Trečia – liberalūs įdarbinimą reglamentuojantys įstatymai, kuriais naudodamiesi maisto pramonės gamintojai pritraukia daug pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Pastaraisiais metais vien tik ukrainiečių, turinčių darbo vizą Lenkijoje, skaičius siekė 1,3 mln., tačiau realus skaičius gali viršyti net 2 milijonus“, – sako A. Pranckevičius.

Be to, Lenkijoje ne vieną dešimtmetį plėtojama kooperacija ir bendradarbiavimas tarp stambių perdirbėjų ir smulkesnių paukščių ūkių, todėl šios šakos gamybos grandinė tapo stabili ir patvari.

Azijos investuotojai mėgina atsikąsti ir dalį Europos

Palankiomis sąlygomis šuoliui į Europos paukštienos rinką pasinaudojo ne tik Lenkijos bendrovės, pastarąjį dešimtmetį aktyviai investavusios į plėtrą ir konsolidaciją, bet ir tarptautiniai rinkos žaidėjai. Nemažai vietinių Lenkijos įmonių įsigijo investuotojai iš Azijos, JAV ir Europos šalių. Tarp jų – ir Prancūzijos, Vokietijos stambios korporacijos, ir didžiausios pasaulinės kompanijos, tokios kaip 70 pasaulio šalių veiklą vykdantis JAV koncernas „Cargill“.

Azijoje rinkos apetitas paukštienai ir kiaulienai nuolat auga. Vedami pragmatiško siekio tapti ne tik importuojančiomis šalimis, bet ir pasaulio eksporto rinkos žaidėjomis, Kinijos ir Tailando koncernai pastaraisiais metais aktyviai vykdo vietinių gamintojų įsigijimo politiką Amerikos ir Europos žemynuose.

Kinijos koncernas „WH Group“ įsigijo pasaulinę JAV bendrovę „Smithfield“ už daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių ir tapo didžiausiu kiaulienos gamintoju ne tik Kinijoje, bet ir JAV bei pagrindinėse Europos rinkose. 2019 m. WH grupė Lenkijoje užbaigė ir „Pini Polonia“ (dabar vadinasi „Animex“) kiaulienos ir paukštienos gamybos įmonių grupės įsigijimo sandorį. Šios lenkų įmonių grupės, turinčios gamyklas Italijoje bei Vengrijoje, įsigijimas kinų koncernui atvėrė duris į Europos rinką.

WH grupės įmonėse dirba daugiau nei 102 tūkst. darbuotojų, iš kurių – 16 tūkst. Europoje, o jos pardavimai 2020 m. siekė 12,481 mlrd. JAV dolerių.

Kitas Azijos maisto pramonės gigantas, per Lenkijos „vartus“ įžengęs į Europos rinką – tai Tailando kompanija „Charoen Pokphand Foods“. Prieš ketverius metus ji įsigijo 3 paukštienos gamyklas ir 200 mln. eurų pajamas generuojančios Lenkijos paukštininkystės kompanijos „SuperDrob Capital Group“ 33 proc. akcijų.

Metais anksčiau – 2016-aisiais, Tailando kompanija CPF už daugiau kaip 1 mlrd. USD įsigijo JAV šaldytų produktų gamintoją „Bellisio Parent“ bei nusipirko dar keletą maisto gamybos įmonių Belgijoje bei D.Britanijoje.

Paukštininkystė
Foto: Organizacijos archyvas

Ant kulnų lipa Ukraina

Lenkijai išlaikyti paukštininkystės lyderio pozicijas Europoje gali būti sudėtinga – jai ant kulnų lipa Ukraina, kuri aktyviai skverbiasi į tarptautinės prekybos areną.

Lenkijos gamintojai nuogąstauja, kad griežtėjant prekybos reikalavimams Europoje, ilgainiui gali nebeatlaikyti žemų Ukrainos ir Brazilijos paukštienos gamintojų kainų konkurencijos. Nerimą lenkų paukštininkystės gamintojams kelia ir ES žaliojo kurso strategija „nuo lauko iki stalo“, dėl kurios gali tekti pertvarkyti gamybą: mažinti produkcijos apimtis ir kartu didinti savikainą.

Dar labiau situaciją ir vietinio vartojimo, ir tarptautinės prekybos rinkose sujaukė COVID-19 ir itin grėsmingas paukščių gripas, dėl kurių lenkiškos produkcijos eksportas į Afrikos ir kai kurias ES šalis faktiškai sustojo. Koronaviruso pandemijos bangai nusiritus į Europą, Kinijoje įvežtinės paukštienos vartojimas nukrito beveik 70 proc.

Tuo metu Ukrainos paukštienos eksportas į ES 2020 m. išliko stabilus. Be to, manoma, kad šios šalies gamintojai šiemet gali pareikalauti padidinti ES-27 importo kvotą iki 200 000 tonų, kai bus peržiūrimi laisvosios prekybos reikalavimai (DCFTA).

Kad galėtų įsitvirtinti ES rinkoje, stambiausia Ukrainos paukštienos gamybos įmonė „Myronivsky Hliboproduct“ (MHP SE) 2019 m. už daugiau nei 270 mln. JAV dolerių įsigijo vieną didžiausių Pietryčių Europos paukščių augintojų – „Perutnina Ptuj“ Slovėnijoje. Prieš keletą metų ši ukrainiečių kompanija taip pat įsigijo keletą paukštienos perdirbimo įmonių Olandijoje bei Slovakijoje.

„Ukrainos maisto pramonės įmonių konkurenciniai pranašumai – maži gamybos kaštai, pigesnės pašarų žaliavos ir energija, žemi aplinkosaugos, darbuotojų saugos reikalavimai – yra labai didelė grėsmė ir Baltijos šalių gamintojams. Ukraina turi lengvatinių susitarimų su ES ir nemažas eksporto kvotas. Stambios šios šalies paukštininkystės įmonės yra nusitaikiusios į Senosios Europos rinkas, tokias kaip Vokietija ir Prancūzija. Baltijos šalis Ukrainos investuotojai yra pasirinkę kaip trampliną į Europos kiaušinių rinką“, – sako A. Pranckevičius.

Praėjusiais metais penkta didžiausia Europoje pristatanti Ukrainos kiaušinių gamintoja „Ovo Star“ pradėjo žygį ir į Latvijos rinką – Iecavoje ketino statyti fabriką, tačiau negavusi leidimo tęsia žvalgybą dar trijuose kaimyninės šalies regionuose.

Paukštininkystė
Foto: Organizacijos archyvas

Spaus gigantai

„Per artimiausius penkerius metus situacija rinkoje gali labai stipriai pasikeisti, o mūsų mažo Baltijos šalių regiono konkurencinę aplinką gali paveikti vos keli kaimyninėse šalyse išdygę nauji užsienio investuotojų fabrikai. Todėl Baltijos šalių paukštininkystės, pienininkystės ir kitų sektorių įmonėms jungimasis ir pajėgų telkimas – viena iš nedaugelio galimybių sustiprėti ir atsilaikyti aštrioje konkurencinėje kovoje su didelėmis Europos korporacijomis“, – pažymi A. Pranckevičius.

Tokiu keliu eina „Food Union“, sutelkusi Baltijos šalių pieno perdirbimo bei ledų gamybos įmones į vieną grupę ir sėkmingai plečianti veiklą kitose Europos ir net Kinijos rinkose. Daugiau tokių sėkmės pavyzdžių Baltijos šalyse deja, bet nėra.

TOP 5 paukštininkystės kompanijos Europoje

Didžiausių Vakarų Europos paukštininkystės bendrovių penkete – Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos kompanijos. Keturios iš jų yra investavusios į vietos gamintojus Lenkijoje.

1. LDC

LDC yra didžiausia paukštienos gamintoja Europoje, užauginanti 370 milijonų viščiukų per metus. Įmonės metinė apyvarta siekia 4 mlrd. Eur. Prancūzijoje įsikūrusi įmonė taip pat vykdo veiklą Ispanijoje ir Lenkijoje. 2014 m. LDC iš „Sofiprotéol“ („Avril Group“) įsigijo „Glon“ broilerių auginimo verslą, įskaitant penkias gamybos vietas Britanijoje, kuriose dirba beveik 1 000 darbuotojų, ir paskelbė, kad įmonė bus pervadinta į „Bretonne Poultry“. Į sandorį taip pat buvo įtraukta gamykla Centrinėje Prancūzijoje.

2000 m. LDC Lenkijoje įsigijo „DROSED Group“. Tai padėjo šiai vietinei bendrovei iškopti į Lenkijos paukštininkystės rinkos lyderius. Bendrovė kasmet pagamina daugiau nei 130 000 tonų galutinių produktų, jos 6 įmonėse dirba 3000 žmonių, o jos metinė apyvarta siekia apie 1,74 mlrd. Lenkijos zlotų.

2. „Plukon Food Group“

Antrą vietą tarp didžiausių paukštininkystės bendrovių užima Nyderlandų „Plukon Food Group“, užauginanti 354 milijonus paukščių kasmet ir tiekianti paukštienos produktus dideliems Olandijos, Vokietijos ir Belgijos didmenininkams.

„Plukon Food Group“ susitarė dėl bendros įmonės steigimo ir skerdyklos statybos su lenkų Wyrebski šeima. Tai leidžia jai patekti į Lenkijos rinką. 2020 m. grupė įsigijo Olandijos vištienos produktų gamintoją „Cuparius Food Group“ (CFG) ir įžengė į Ispanijos rinką, įsigijusi 100 proc. „Grupo de Gestión Empresarial Avícola VMR, S.L.“ akcijų.

3.PHW Group“

PHW Group“ yra didžiausia Vokietijos ir trečia pagal dydį Europoje paukštienos gamintoja, kasmet užauginanti 354 milijonus paukščių. Grupės metinė apyvarta siekia 2,687 mlrd Eur., o darbuotojų skaičius – beveik 7000. „PHW Group“ sudaro daugiau nei 40 vidutinio dydžio įmonių, įskaitant Lenkijos „Drobimex“, kurią įsigijo 2002 m.

4.Agricola Italiana Alimentare“

AIA – „Agricola Italiana Alimentare“, „Grupo Veronesi“ narė – didžiausia Italijos paukštienos gamintoja, kurios metiniai gamybos pajėgumai siekia 350 mln. paukščių, o apyvarta – 3 mlrd. eurų. Grupei priklauso aštuonios gamybos įmonės, kuriose kasmet pagaminama apie pusė milijono tonų vištienos ir kalakutienos.

5. „2 Sisters Food Group“

2 Sisters Food Group“ – viena didžiausių Didžiosios Britanijos maisto gamintojų, užimanti maždaug trečdalį šalies paukštienos rinkos ir kasmet užauginanti 323 milijonų paukščių. Grupėje dirba 15 000 darbuotojų, iš kurių 7000 paukštininkystės įmonėse. Metinė grupės apyvarta siekia 2,98 mlrd. Eur.

Grupė valdo 36 gamyklas Didžiojoje Britanijoje, šešias Nyderlanduose, vieną Airijoje ir dvi Lenkijoje.

Šiai grupei Lenkijoje priklauso dvi įmonės: „Storteboom Hamrol“ paukštienos perdirbimo įmonėje per savaitę paskerdžiama 1,65 mln. paukščių, o „Storteboom Komorniki“ gamykloje per savaitę pagaminama 950 tonų paukštienos.