Vykdydama veiksmų planą Komisija sieks, kad iki 2030 m. būtų pasiektas Europos ekologinio susitarimo tikslas – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės paversti ekologine žemdirbyste. Veiksmų planas suskirstytas į tris tarpusavyje susijusias kryptis:
skatinti paklausą ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą;
skatinti perėjimą ir sustiprinti visą vertės grandinę;
didinti ekologinio ūkininkavimo indėlį į aplinkos tvarumą.
BŽŪP bus sutelkta paremti veiksmų plano įgyvendinimą. Finansinė parama ekologinei veiklai ir toliau bus teikiama vykdant kaimo plėtros įsipareigojimus, papildomai finansuojant pagal ekologines schemas. BŽŪP parama taip pat apims techninę pagalbą ir keitimąsi gerąja patirtimi bei inovacijomis ekologinės gamybos srityje. Bus skatinamos ūkių konsultavimo paslaugos, visų pirma kaip AKIS dalis. Akivaizdu, kad reikia toliau gilinti žinias, kad ekologinis ūkininkavimas taptų dar tvaresnis ir našesnis. Siekdama paremti veiksmų plano ambicijas, Komisija ketina mažiausiai 30 proc. biudžeto paskirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms (ekologiniam sektoriui būdingomis ar jam aktualioms temomis, pavyzdžiui, didesnis pasėlių derlius, genetinė biologinė įvairovė ir ginčytinų produktų alternatyvos).
1 kryptis: skatinti paklausą ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą
ES piliečiai vis labiau vertina ekologiškus produktus. Remiantis 2020 m. „Eurobarometro“ apklausa apie ES žemės ūkį ir BŽŪP, gyventojai mano, kad ekologiški produktai labiau atitinka specifines pesticidų, trąšų ir antibiotikų vartojimo taisykles (sutiko 82 proc.), yra labiau draugiški aplinkai (81 proc.) ir yra pagaminti labiau gerbiant gyvūnų gerovę (80 proc.). Apklausos duomenimis, ekologišką logotipą atpažįsta 56 % gyventojų, palyginti su 27 % 2017 m. Mažmeninė prekyba ekologiškais produktais per pastaruosius 10 metų padidėjo daugiau nei 145 %, nuo maždaug 18 mlrd. EUR 2009 m. iki 41 mlrd. EUR 2019 m.
Ekologiškų produktų vartojimo didinimas ir vartotojų pasitikėjimo ekologiškais produktais stiprinimas yra gyvybiškai svarbūs elementai, skatinantys ūkininkus pereiti prie ekologiškų produktų gamybos. Siekdama palaikyti nuolatinį ekologiškų ūkio subjektų augimą ir išlaikyti pelningumą, Komisija imsis veiksmų, kad:
skatinti ekologinį ūkininkavimą ir ES logotipą;
skatinti ekologiškas valgyklas ir skatinti vykdyti atitinkamus viešuosius pirkimus;
stiprinti ekologiškų mokyklų programas;
užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktais ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą;
pagerinti atsekamumą;
palengvinti privataus sektoriaus indėlį.
2 kryptis: skatinti perėjimą ir sustiprinti visą vertės grandinę
Siekiant padidinti pagal ekologinę praktiką dirbamos žemės dalį, reikia plėtoti visus tiekimo grandinės etapus. Turi būti sukurtos tinkamos struktūros, skatinančios vietinę gamybą ir trumpas paskirstymo grandines, kurios leistų ūkininkams visapusiškai pasinaudoti ekologiškos produkcijos pridėtine verte. Ekologinio ūkininkavimo plotas per pastaruosius 10 metų išaugo beveik 66 % – nuo 8,3 mln. ha 2010 m. iki 13,8 mln. ha 2019 m. Šiuo metu jis sudaro 8,5 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės.
Siekiant tęsti gamybos ir perdirbimo pažangą, veiksmų plane numatyta:
skatinti perėjimą, investicijas ir keitimąsi gerąja patirtimi;
plėtoti sektoriaus analizę, siekiant padidinti rinkos skaidrumą;
remti maisto grandinės organizavimą;
stiprinti vietinį ir mažos vertės perdirbimą ir skatinti trumpą paskirstymo grandinę;
gerinti gyvūnų mitybą pagal ekologines taisykles;
stiprinti ekologinę akvakultūrą.
3 kryptis: didinti ekologinio ūkininkavimo indėlį į aplinkos tvarumą
Ekologinis ūkininkavimas prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, ilgalaikio dirvožemio derlingumo, aukšto biologinės įvairovės lygio, netoksiškos aplinkos ir aukštų gyvūnų gerovės standartų. Ekologiškai dirbama žemė pasižymi apie 30 % daugiau biologinės įvairovės nei įprastai dirbama žemė. Ekologinis ūkininkavimas yra naudingas, pavyzdžiui, apdulkintojams. Ekologiškai ūkininkaujantiems draudžiama naudoti cheminius pesticidus ir sintetines trąšas. Be to, draudžiama naudoti GMO ir jonizuojančią spinduliuotę, o antibiotikų vartojimas yra griežtai ribojamas. Tačiau svarbu ieškoti naujų ir patobulintų ekologinio ūkininkavimo būdų, kaip sumažinti jo poveikį aplinkai. Komisija toliau didins ekologinio sektoriaus indėlį į tvarumo ir aplinkosaugos uždavinius ir sieks:
mažinti klimato ir aplinkosauginį pėdsaką;
didinti genetinę biologinę įvairovę ir derlių;
kurti ginčytinų žaliavų ir kitų augalų apsaugos produktų alternatyvas;
gerinti gyvūnų gerovę;
efektyviau naudojant išteklius.
