„Mes, darbdaviai, iš dalies kalti, kad trūksta žmonių. Kai galėjome nemokėti padorių algų tą ir darėme. Žmogus, kai rasdavo kur geriau, ir išeidavo. Dabar atlyginimo dydis nėra pagrindinis veiksnys, išlaikantis žmogų, nes kaime dauguma jau moka padorias algas. Be tūkstančių eurų į rankas jau nelabai kas dirba“, – dėlioja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas ir sako, kad kol kas žmonių stygiaus nėra, tačiau ir rinktis taip pat nėra iš ko.

Be to, žmonės jau planuoja savo gyvenimą, nori gauti paskolas ir vokelyje atlygio jiems nepasiūlysi. Iš kitos pusės, iš darbo rinkos žmonės išeina jei gauna pakankamai dideles pašalpas. Be to, ukrainiečiai ir taip važiuoja gana gausiai, ypatingai ten, kur reikia sezoninio darbo rankų, kaip soduose, gyvulininkystėje. Tik dabar jie formaliai komandiruojami iš Lenkijos ir mokesčiai mokami šiai valstybei.

Evaldas Masevičius

Pristabdė plėtrą

Evaldas Masevičius, „Evaldo daržovės“, auginančios šiltnamines daržoves, savininkas, sako, kad pandemija pristabdė plėtrą, tačiau dabar vėl viskas vyksta pagal planą. Tiesiog turėjo atvažiuoti užsienio technologai, tačiau jiems būtų reikėję dvi savaites karantinuotis, o lietuviams už šį nedarbo laiką mokėti atlyginimą. Padėtis netenkino nė vienos pusės. Dabar atvažiuoti jau galima be saviizoliacijos, projektai bus toliau judinami. Kita problema buvo, kad negalėjo atvažiuoti net žmonės, galintys remontuoti specifinę įrangą. Tokių žmonių Lietuvoje paprasčiausiai nėra.

„Žmonių turime, netrūksta ir sezoninių, atvežinėti jų iš trečiųjų šalių neplanuojame, tačiau kituose regionuose su sezoniniais darbuotojais bėda“, – aiškina Jonas Janišius, UAB „Ažuožerių sodai“ vadovas.

Bendrovėje, prižiūrinčioje 160 ha sodų, nuolat dirba 50 žmonių, sezono metu jų padaugėja 120.

„Mes tiesiog normaliai mokame. Žmonės, pavyzdžiui, parduotuvių kasininkės, net pasiima atostogas, kad galėtų padirbėti pas mus. Per dieną skindamas obuolius žmogus uždirba iki 60-70 eurų“, – aiškina J. Janišius.

Regionai skiriasi

Tačiau, jei kalbant apie nuolatinius darbuotojus, „Evaldo daržovėms“ augintojams jų taip pat netrūksta ir planų iš Lenkijos vežtis ukrainiečius nėra.

„Darbuotojų netrūksta. Mes žmones jau galime rinktis. Ateinančių daug, nepriimame bet ko. Tiesiog pasiūlome geresnį atlyginimą nei vidutinis šiuose kraštuose. Pas mus dirba žmonės su maisto produktais, atsakomybė didelė“, – aiškina E. Masevičius.

Bendrovėje dirba 49 žmonės. Jis įvardina ir sumas – žmogus be išsilavinimo gali uždirbti 800-900 eurų „į rankas“ ir tai kaime, gana toli nuo didmiesčių. Pasak verslininko, klausimas, ar tai didelis atlyginimas, kai didmiesčiuose žmonės su aukštuoju išsilavinimu uždirba 1000-1100 eurų per mėnesį.

„Darbuotojų trūkumo nėra. Tai tik atlyginimų reikalas, kad juos galėtum surinkti. Kiti du svarbūs dalykai atmosfera kolektyve ir prestižas bei darbo sąlygas. Jei viduryje laukų mėginsi įdarbinti kelis žmones, kurie net neturės kur persirengti, jie pabėgs“, – paprastą receptą įvardina E. Masevičius ir sako, kad kažkada turėjo virš 70 žmonių, tačiau kolektyvą sumažino. Vietoj to geriau modernizavo gamybą, padidino atlyginimus, tačiau darbas tapo intensyvesnis.

„Ne visi norėjo didesnių algų ir efektyvesnio darbo. Jie sakydavo, kad jiems užtenka 500 eurų, tačiau daugiau nedirbs už 800 eurų ir išeina iš darbo. Tačiau tai europinis kelias, kad atėjęs į darbą sukurtum pridėtinę vertę įmonei. Dažnai už 400 eurų per mėnesį dirbantys žmonės vertės sukuria tik už 200“, – aiškina E. Masevičius ir sako, kad žmonės, kuriems užtenka kelių šimtų eurų, tačiau jie ne visada ateina į darbą, jau eliminuotas ir tuo keliu eina dauguma bendrovių.

Be užsieniečių neišsiversime

J. Janišius pripažįsta, kad darbininkų iš trečiųjų šalių visgi reikės, nes ne visuose regionuose įmanoma rasti pakankamai daug darbuotojų, nors ir šis kelias nėra paprastas – atvažiavusius reikia apgyvendinti, apmokyti.

„Kol kas skaičiavome, kad geriau dar padidinti atlyginimą ir tai bus paprasčiau nei atsivežti žmones iš trečiųjų šalių. Be to, kai sezoniniams darbams ateina tie patys žmonės, tai jie žino darbo specifiką ir jų efektyvumas kur kas didesnis nei naujokų“, – dėlioja „Ąžuožerių sodų“ direktorius.

Petras Puskunigis

P. Puskunigis siūlo supaprastinti sistemą, nes ukrainiečiai ir taip jau dirba, tik juos legaliai įveža Lenkijos įmonės.

Ukrainiečiais užsiėmė Seimas

Kaip lengviau atsivežti žmones iš trečiųjų šalių svarstyta ir Seimo kaimo reikalų komitete.

Giedrius Surplys, Seimo narys sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas milžiniškas, tačiau rasti darbuotojų sudėtinga.

„Iš vienos pusės reikia darbuotojų didesnėms įmonėms, daržininkams, augalininkams, kuriems reikia daug sezoninių darbuotojų. Iš kitos pusės išaugęs nedarbas ir turime virš 200 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Reikia žiūrėti giliau, nes sistema verčia žmones nedirbti, o mes norėtume įlieti žmonių iš trečiųjų šalių, pablogintume sąlygas mūsų žmonėms ir galbūt taip stabdytume žmones, kurie norėtų grįžti iš emigracijos“, – aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius pateikia konkretų pavyzdį, kad pavyzdžiui, „Cestos maistas“ turi skerdyklą Vilniuje, fermas skirtinguose rajonuose, paukštynus, parduotuvių tinklą. Nors dirba virš 700 darbuotojų, tačiau rasti žmonių sunku. Tuo labiau, kad sektorius nepelningas ir mokėti didelius atlyginimus sunkus. Mokamos pašalpos tiesiog užkerta kelią priimti žmones.

„Pašalpos politiškai nepatogus klausimas, tačiau dėl to priversti įsivežti žmones, nes negalime pagaminti produkcijos“, – aiškina A. Baravykas.

Sodininkų problema ta, kad sezoniniams darbams samdant žmones naudojant vadinamuosius paslaugų kvitus, suma, kurią galima mokėti ribojama ir ją reikėtų padidinti.

Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas, sako, kad jau seniai mato problemą. Lietuvoje teoriškai 6 tūkst. traktorininkų, daug melžėjų ir Užimtumo tarnyba nuolat siunčia tuos pačius žmones, kurių vienintelis prašymas, kad jiems išduotų pažymą, jog jie neatitinka reikalavimų.

„Be to, kai traktorius kainuoja 300 tūkst. eurų, tai ne kiekvienam girtuokliui gali duoti ją vairuoti. Prašome keisti tvarką, kad žemės ūkio specialistus galėtume atsivežti supaprastinta tvarka, kaip vilkikų vairuotojus. Kol kas biurokratija milžiniška ir tai tęsiasi mėnesiais“, – dėlioja J. Vilionis.

Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, sodininkų atstovė, sako, kad rugsėjį, kai reikia šimtų žmonių derliaus skynimui. Jei būtų galimybė įsivežti žmones be Užimtumo tarnybos skelbiamų konkursų ir juos įdarbinti paprasčiau, ką jau turi kiti sektoriai, būtų paprasčiau. Kita problema dėl kvitų apmokestinimo. 2012 m., kai jie buvo patvirtinti, juos galima naudoti mokant iki 18 eurų per dieną. Už tokią sumą šiandien niekas nedirba ir sumą reikia didinti.

Foto: Sekundė.lt

G. Surplys sako, kad žemės ūkis nuo sausio 1 d. įtrauktas į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą, tačiau veiklos labai specifinės. Galbūt jų sąrašą reikia plėsti.

Žemės ūkio ministerijos atstovas sako, kad gavo prašymą į tokį sąrašą įtraukti melžėjas, traktorininkus ir panašių specialybių žmones ir šis kreipimasis persiųstas Užimtumo tarnybai ir ministerija pritartų supaprastinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė sako, kad gauti leidimą dirbti sezoninį darbą 6 mėn. per metus labai paprasta. Prašyme tereikia nurodyti užsieniečio duomenis ir kur jis gyvens. Prašymas nagrinėjamas per 7 dienas. Darbdavys gali susiskaldyti periodais po kelis mėnesius. Pats leidimas kainuoja 34 eurus. Reikalavimo kvalifikacijai nėra.

Užimtumo tarnybos atstovė sako, kad pašalpos nebėra stabdantis veiksnys grįžtant į darbo rinką. Pasikeitus įstatymams tokių žmonių sumažėjo nuo 300 iki 40 tūkst.

„Mūsų biurokratinio aparato atstovai viską nupiešia gražiai, tačiau lai jie patys pamėgina atsivežti traktorininką. Jis turi būti baigę vos ne universitetą. Nėra taip paprasta gauti ir vizą. Kodėl į sąrašą neįtraukti melžėjos ar traktorininko, fermos darbuotojo? Jei žmogus man tiko, kodėl jo negaliu atsivežti“, – piktinasi J. Vilionis.

R. Malaiškienė atkerta, kad visi trečiųjų šalių piliečiai ir jie ES sugrupuoti į atitinkamas grupes pagal kvalifikaciją. Leidimą dirbti užsieniečiui galima gauti per kelias dienas. Laikytis ES nustatytų reikalavimų mes privalome.

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė juokavo, kad valdininkai kalbėjo taip įtikinimai, kad ji net pati patikėjo, jog sistema labai paprasta. Tačiau Užimtumo tarnyboje rašoma, kad leidimas dirbti užsieniečiui bus išduodamas tik tada, kai tokios kvalifikacijos žmonių nėra Lietuvoje ir bus siunčiami žmonės, kurie nenori dirbti. Toliau mums lenkai siųs komandiruotus ukrainiečius ir mokėsime mokesčius Lenkijai.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė atskirame posėdyje paruošti siūlymus ką verta keisti.