Kaip teigia ŽŪM, nors miestuose internetas vos atgavus nepriklausomybę gana greitai buvo prieinamas beveik visiems, kaimo vietovėse gyvenantys vis dar turėjo ribotas galimybes. Tačiau įgyvendinus plačiajuosčio interneto diegimo projektus RAIN, RAIN-2, PRIP ir PRIP-2, skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo smarkiai sumažėjo.

Nors plačiajuosčio internetinio ryšio padengiamumo rodikliai Lietuvoje yra neblogi, Europos Komisija kelia tikslą suteikti namų ūkiams plačiajuosčio interneto paslaugas 100 mb/s sparta. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungos mastu yra vidutiniokė, o kalbant vien apie kaimiškąsias vietoves – dar ir atsilieka.

ŽŪM duomenimis, vis daugiau kaimo vietovėse gyvenančių asmenų kasdien naudojasi kompiuteriu – 2019 m. tokių asmenų buvo 52 proc. Nors ši dalis augo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, tačiau išliko 20 proc. punktų mažesnė nei miestuose.

2019 m. kaimo vietovėse niekada nesinaudojusių kompiuteriu asmenų dalis buvo 7 proc. punktais didesnė nei miestuose ir mažėjo lėčiau nei kitose Lietuvos vietovėse. Internetu kasdien naudojosi 65 proc. kaimo vietovėse gyvenančių asmenų. Ir nors ši dalis augo sparčiausiai, palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, tačiau išliko 16 proc. punktų mažesnė nei miestuose.

2019 m. 20 proc. kaimo vietovėse gyvenančių asmenų niekada nesinaudojo internetu, ši dalis buvo 10 proc. punktų didesnė nei miestuose.