Pasak asociacijų atstovų sąlygos tokios, kad daug lėšų bus paprasčiausiai nepanaudotos, o dalis įmonių žlugs, nes pinigų tiesiog negaus.

„Kovo 10 d. Vyriausybė pritarė pagalbos paketui 12 mln. eurų, esame pasirengę reaguoti ir jei reikės pagalbos daržininkystėje ir uogininkystėje. Dar reikia Europos Komisijos komunikato punkto 3.12 pritarimui. Turime žinių, kad ji žiūri į pagalbos prašymus atidžiau nei anksčiau. Jos pritarimo laukiame ne anksčiau nei po mėnesio po kreipimosi“, – sako Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras.

Prašo pripažinti realybę

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, sako, kad prašo ministro, kad jų nebijotų kaip lobistų ir įtrauktų į bendrą darbą sprendžiant techninius klausimus, tuo labiau, kad neaišku, kokie pavojai slypi. Pavyzdžiui, paramos schemose yra įvairių sietų, pro kuriuos ne visi vienodai „pralenda“.

„Vieną kartą turime pripažinti, kad 30 metų turime industrines kiaulininkystę ir paukštininkystę ir reikia suvokti, kad paramos krizinėje situacijoje reikia ne tik smulkiems ūkiams“, – dėlioja A. Baravykas.

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius dėkojo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) už nuveiktą darbą ir prašė keisti paramos naudojimo taisykles.

„Parama dvigubai mažesnė nei prašėme, tačiau matome, kad pinigus tikslingai panaudojus galime spręsti skaudžiausias sektoriaus problemas. Problema ta, kad sudėta daug apribojimų paramos teikimui ir dalis įmonių ja negalės pasinaudoti, ar galės pasinaudoti tik maža šios paramos dalimi. Išdėstėme tai Žemės ūkio ministerijai ir norime sužinoti, ar ŽŪM vadovai ir toliau teigs, kad koncepcija patvirtina Vyriausybėje ir jos negalime keisti, ar galime žiūrėti lanksčiai ir tada galėtume panaudoti visas lėšas. Tada galėtume atgaivinti „Agroaves Group“ veiklą ir paukštininkystės perdirbimo įmonių veiklą. Be „Agroaves Group“ skerdyklos bus neapkrautos. Be to, kiaušinių gamintojai pasinaudoti šia parama gali pasinaudoti labai menkai“, – dėlioja V. Tėvelis ir sako, kad pagal dabartinę koncepciją gali panaudoti tik pusę skirtos paramos.

K. Navickas sakė, kad Vyriausybė taip apsisprendė ir artimiausiu laiku koncepcija nebus keičiama – ji bus siunčiama tvirtinti į Europos Komisiją.

„Pradėsime veikti ir matysime, kiek pinigų paimame, ar parama veikia“, – dėsto žemės ūkio ministras.

K. Mažeika klausė ministro, kodėl ŽŪM skaičiuoja, kad augalininkystės sektorius nepatyrė 30 proc. apyvartos kritimo – tai rodiklis, po kurio galima teikti paramą.

40 proc. ūkininkų žlugs

Darius Gudačiauskas, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų direktorius, sako, kad diskusija, kuri vyko dėl paramos, atrodė kaip mūšis.

„Šiandien mes, didžiosios skerdyklos, pajėgūs išgelbėti 40 proc. ūkininkų, kurie augina viščiukus. Kiti turės žlugti. Skerdyklos gauna paramą ir bent pusmetį neuždarysime Kaišiadorių paukštyno, tačiau jos užteks mėnesiui. Tačiau, pavyzdžiui, jei „Agroaves Group“ negaus paramos, jie turės užsidaryti. Išeities savarankiškai neras“, – aiškia D. Gudačiauskas ir siūlo, grįžti į Vyriausybę ir prašyti ŽŪM keisti taisykles ir mokėti ne tik už auginamą, bet ir už skerdžiamą paukštį ir jau birželį fermose paukščiai vėl galėtų būti auginami. Taip būtų daugiau galimybių išgelbėti sektorių ir rudenį negrįžti atgal į Vyriausybę su nauju pagalbos prašymo paketu, nes dabar iš viso šio paramos paketo liks 4,3 mln. eurų, kuriais niekas nepasinaudos, o sektorius bus nužudytas.

Jonas Jagminas, „Agroaves group“ vadovas, sako, kad 50 fermų ir pašarų gamykla Ariogalioje tušti nuo pernai metų rugsėjo.

„Dėkui Vyriausybei, kad patvirtinote paramą, tačiau pagal šią tvarką parama pasinaudoti negalime. Mes sumokėjome 2,6 mln. eurų sumokėjo per 2019 ir 2020 m. Tačiau Finansų ministerijos direktyvoje galime gauti paramą tik pagal sumokėtą GPM ir pelno mokestį, tačiau koks pelno mokestis, kai ūkiai pusę metų tušti. Jei bus parama skirstoma tik pagal šiuos kriterijus, gausime kapeikas. Man net sunku pasakyti, kokia mūsų padėtis, kai 100 žmonių prastovose. Perdirbėjai paukščių iš mūsų neperka“, – dėlioja J. Jagminas ir prašo lanksčiau naudoti paramą, nes paaiškės, kad nors lėšos skirtos, jomis pasinaudoti nebuvo galimybės.

J. Jagminas sako, kad jam keista, kai taip nurašomas sektorius, nors prieš tai jie buvo skatinami plėsti gamybą, fermų statyboms skiriama ES parama.

Daržovininkai prašo atsakymų

K. Navickas sakė, kad skaičiuoja pagal oficialią statistiką ir pačių įmonių pateiktus duomenis, Jei apyvarta krito mažiau nei 30 proc. tai reiškia, kad sektorius negaus paramos kaip nukentėjęs dėl pandemijos.

Sodininkų asociacijos vadovė sakė, kad nors nuostoliai milžiniški, tačiau jie formaliai negali gauti paramos, nes 2019 m. buvo šalnos ir tada derliaus praktiškai nebuvo.

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė prašė atsakymo iš ŽŪM ar šiam sektoriui bus skirta parama, nes šiemet nukentėjo daugiausia smulkūs ūkiai. Produkcijos nepardavė tik keli didesni ūkiai. Tie, kuriems pajamos krito daugiau nei 30 proc. tai maži ūkiai iki 25 ha, kurie po kelis centus už kilogramą pardavė tik tam, kad nereikėtų mokėti už derliaus sunaikinimą.

Kitas klausimas – ar galima dalinti produkciją Maisto bankui, šerti gyvuliams, ar bet kokia kaina parduoti, kitaip bus pažeistos paramos teikimo taisyklės.

K. Navickas sako, kad daržovių augintojams parama bus, dėl J. Jagmino kooperatyvo bus svarstoma kaip padėti, tačiau vieno kriterijaus nepakeis, tai 30 proc. apyvartos kritimas.