„Problema, susijusi su COVID-19, yra tokia, kad uždarius restoranus, kavines, viešbučius, sumažėjus ar praktiškai visai išnykus turizmo srautams Europoje, maždaug trečdaliu susitraukė (paukštienos – ELTA) paklausa“, – „Žinių radijui“ sakė D. Gudačiauskas.

Anot jo, sumažintos lenkiškos paukštienos kainos verčia Lietuvos gamintojus savo produkciją pardavinėti pigiau nei savikaina.

„Nors turime subalansuotas rinkas, daugiausia Skandinavijoje ir čia, Lietuvoje, bet turime ir kaimynus – Lenkijos gamintojus, kurie yra didžiausi Europoje paukštienos gamintojai, ir jie, neturėdami kur dėti paukštienos, sumažino jos kainas.

Pirmiausia jie devalvavo valiutą, skyrė milijardą zlotų paukštininkystei remti ir tokiu būdu subsidijuojama ir žemiau savikainos parduodama paukštiena pasiekia Lietuvos prekybos tinklus ir prekyvietes. Neturime kito pasirinkimo kaip tik pardavinėti paukštieną į nuostolį, kitaip turėtume ją utilizuoti ir tai grėstų katastrofiškomis pasekmėmis industrijai“, – teigė jis.

D. Gudačiausko teigimu, kas mėnesį paukštienos gamintojai Lietuvoje patiria per 1,5 mln. eurų nuostolių.

„Kartais žmonėms atrodo, kad sunkiausia yra tiems, kurie sustabdė savo veiklą. Bet įsivaizduokite, kad jūs nesustabdėte savo veikos ir kiekvienas mėnuo jums kainuoja pusantro milijono nuostolio, (...) ir išėjimo iš to nelabai yra“, – tikino jis.

Vertindamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suderintus leidimus prekiauti lietuviška paukštiena Juodkalnijoje ir Prancūzijos Polinezijoje, D. Gudačiauskas teigė, kad nors naujų rinkų atvėrimas yra džiuginantis dalykas, Lietuvos galimybes jose sėkmingai konkuruoti abejotinos.

„Tai yra geros žinios, todėl tikrai esame dėkingi VMVT. (...) Tačiau noriu pabrėžti, kad tokios šalys kaip Juodkalnija ar Prancūzijos Polinezija yra pigias paukštienos dalis perkančios šalys, kur mums praktiškai nėra šansų konkuruoti su lenkais ar brazilais, tai nėra mūsų tikslinės šalys. Lietuvos kryptis yra Skandinavija, Šiaurės šalys, kur mes akivaizdžia turime kokybinį savo paukštienos pranašumą“, – sakė jis.

D. Gudačiauskas pabrėžė, kad šiuo metu didesnę naudą neštų aiškesnis paukštienos kilmės žymėjimas Lietuvos prekybos centruose.

„Daug naudingiau būtų, jeigu VMVT sukontroliuotų, kad Lietuvos prekybos tinkluose prie parduodamos paukštienos būtų didelėmis raidėmis parašyta kilmės šalis. Nes šiuo metu prekybos tinklai akivaizdžiai slepia kilmės šalį i

Lenkai šiandien mums labiausiai pakenkė namuose, kadangi prekybos tinklai suskubo pasinaudoti pigia lenkiška paukštiena ir uždirbti iš to. Jei bent gautume šansą parduotuvėje pažymėti, kad tai yra lenkiška paukštiena, sugebėtume įtikinti pirkėją ir dėl kokybės“, – sakė jis,

ELTA primena, kad profesinė sąjunga „Solidarumas“ dėl situacijos paukštininkystės sektoriuje trečiadienį prie Vyriausybės rengia piketą. Tuo tarpu Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė paramos koncepcijai nuo pandemijos nukentėjusiems paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nurodo, kad preliminarus lėšų poreikis siekia 12 mln. eurų.

Į paramą galėtų pretenduoti įmonės, kurių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu turi būti sumažėjusi 30 proc. ir daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, o jų vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2020 metais ir kiekvienu tinkamu finansuoti laikotarpiu, palyginti su 2019 metų vidutiniu metiniu darbuotojų skaičiumi, sumažėjo ne daugiau kaip 30 proc.