Paukštininkai ir kiaulininkai, patiriantys nuostolius dėl kritusių kainų ir lenkų gamintojų spaudimo, prašė 20 mln. eurų paramos.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, kaip teigia, informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka užaugintus mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis ir stabdo paukščių supirkimą. Pasak jų, tokį sprendimą lėmė tai, kad nukentėjo pandemijos metu, tačiau nesulaukia valstybės paramos, rašoma bendrovių pranešime.

„Situacija puikiai žinoma. Dėl paramos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuje premjerės prašymu kitą trečiadienį turėtų patvirtintas pagalbos paketas, dabar vyksta derinimas su Finansų ministerija. Šią savaitę jį pristatysime socialiniams partneriams“, – posėdyje sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir pabrėžė, jog bus ir atskiras paramos paketas, kurį administruos Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir pastebėjo, kad kol nesudėlioti konkretūs kriterijai komentuoti anksti.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras, nors ir žadėjo dalyvauti, nuotoliniame posėdyje nedalyvavo, nors buvo kviestas. Praeitame posėdyje ministerijos taip pat niekas neatstovavo. Straipsniui jau pasirodžius, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Skaistė Barauskienė atsiuntė paaiškinimą:

„Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vincas Jurgučio referentė Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėją informavo, kad viceministras negali sudalyvauti posėdyje, kadangi dalyvavo tuo metu vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje. Taip pat referentė informavo, kad dėl to Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ES investicijų koordinavimo departamento vadovė Rita Armonienė. Taip pat šiame posėdyje dalyvavo ir ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė. Posėdžio metu pasisakyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų nebuvo prašoma."

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas sakė, kad sektorius laukia paramos.

„Mus neramina tai, kad šios paramos lubos bus susietos su sumokėtais gyventojų pajamų ir pelno mokesčių dydžiais, tačiau sektorius nėra labai pelningas ir parama bus susieta su vienų metų mokesčiais. Tačiau mes mokėjome dešimtmečius ir lubų pagal vienus metus taikyti negalima. Šiuo metu problema tik didėja ir laukiame pagalbos“, – aiškino asociacijos vadovas.

Darius Gudačiauskas

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas sako, kad diskusijose buvo nuspręsta apriboti paramą ir tai reiškia, kad smulkieji ūkininkai, įskaitant ir Jono Jagmino kooperatyvus iškrenta iš šios schemos, o tai neteisinga, nors šie ūkiai tiekia trečdalį perdirbamos produkcijos. Net „KG Group“ paukštynai, per metus mokantys 5 mln. eurų mokesčių pagal parengtus dokumentus, kuriuose bus daug ribojimų, neišgelbės visos augintojų ekosistemos, nors kitos šalys taip daro. Paukštynai, patyrė daugiau nei 10 mln. eurų apyvartos mažėjimą galėtų gauti 20 proc. šios paramos, nors dabar mums prognozuojama parama 1,7 mln. eurų, nors pagal ES komunikatą galėtume gauti dar 2 mln. eurų daugiau. Jei uždarysime bent vieną iš savo fabrikų, problemos bus didžiulės. Teks atleisti 760 žmonių.

„Mūsų darbuotojai šoke dėl sprendimo lėtumo ir ribojimų, kuriuos taiko Lietuva, nors EK nereikalauja“, – sakė D. Gudačiauskas.

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas sakė, jog džiaugiasi, kad šią savaitę kažkas paaiškės, tačiau neaišku, kas turi paaiškėti. Jis pastebėjo, kad latviai paramą šiems sektoriams jau skyrė ir suderino su EK, o mes jau atsiliekame.

„Nežinome kaip bus sprendžiama problema, nes paramos schema neaiški ir vieniems ji bus reikšminga, kitiems, jei tai susietos įmonės, nepasiekiama“, – analizavo A. Baravykas.

Paulius Lukševičius, žemės ūkio viceministras pastebėjo, kad lėšas skiria Finansų ministerija ir lėšos bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos, tačiau straipsniui jau pasirodžius patikslino, kad Paukštienos ir kiaulienos sektoriams galima parama gali būti skiriama iš valstybės rezervo, bet ne iš VRM asignavimų.

„Nė vienam ekonomikos sektoriuje didelės įmonės nėra remiamos. Jos skolinasi lengvatinėmis sąlygomis. Ypatingai tos, kurios turi stiprias kontroliuojančias bendroves, kaip „KG Group“. Apie sumas net nekalbėsiu, nes matau, kad iš ŽŪM nuteka informacija. Apie sumą kalbėsiu tik tada, kai ji bus mūsų sąskaitoje, kai bus patvirtintos Vyriausybėje sąlygos, kalbėsime apie sąlygas“, – dėliojo viceministras.

Paulius Lukševičius
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Jis pabrėžia, kad gali užtrukti iki pusantro mėnesio kol EK ratifikuos paramos schemą.

Andrius Vyšniauskas, Seimo narys, klausė, kaip nutinka, kad jei skaičiuojame visos grupės pelną, ji pelninga, tačiau valstybė turi gelbėti atskirą verslo šaką. Kitas aspektas – „KG Group“ šiuo metu parduodama „Linas Agro Group“ ir parama lems didesnę paramos kainą, nors keliant problemą apie tai nebuvo kalbėta.

„Matykime ūkininkus ir darbuotojus, bet nesikiškime į verslo tarpusavio santykius“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

D. Gudačiauskas sakė, kad galima pagrindinio akcininko pasikeitimas nekeičia vertės grandinės ir visos gamybos grandinės, kuri dabar kenčia. Dabar Lietuvos konkurencijos taryba dar nėra davusi leidimo parduoti įmonę. Dabar svarbu išlaikyti ūkininkus, kuriuos patys įkalbinėjome auginti viščiukus. Jie ėmė paskolas, kūrė verslas. Kitas dalykas tai darbuotojai, kuriems rajonas neturi ką pasiūlyti. Verslui spręsti šią problemą paprasta – išeitinėms reikia dviejų milijonų eurų.

A. Vyšniauskas atkirto, kad parama gali neišgelbėti šių sektorių, nes problemos kyla dėl konkurencijos tarptautinėse rinkose ir bėdas reikia spręsti sistemiškai.

Kęstutis Mažeika, Seimo narys, stebėjosi, kad valdantiesiems atstovaujantis A. Vyšniauskas bėdas mato tik pačiame sektoriuje. Kitas dalykas – paprastai medžiaga posėdžiui turi būti paruošta iš anksto, nors dabar niekas net nematė kokių priemonių planuojama imtis, nors sektorius išgyvena sunkias dienas ir šviesos tunelio gale nematyti.

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, sakė, kad nors apie paramą paukštynams jau kalbama, tačiau nieko negirdėti apie paramą daržovių augintojams, nors viešbučių ir restoranų sektorius dar neatsigavo. Mažieji ūkiai iš sandėlių produkciją naikina, didesni sugebėjo už minimalią kainą išvežti į Ukrainą. Bulves pardavinėjo po 8 ct. už kilogramą. Jiems svarbi parama netekus 30 proc. pajamų, nes vidutinė daržovių kaina pernai krito 35 proc.

P. Lukševičius sakė, kad situacija žinoma ir kai bus išspręstas klausimas dėl paramos kiaulių ir vištų augintojams, bus imtasi ir daržovių augintojų.

Foto: Bendrovės archyvas

Kaip rašoma praeitą savaitę išplatintame „KG Group“ įmonės pranešime, valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai informuoja ūkininkus apie mažinamas gamybas ir nutraukiamą bendradarbiavimą, svarsto uždaryti Kaišiadorių paukštyną.

Informuojama, kad dėl pandemijos milijoninius nuostolius skaičiuojantis paukštininkystės sektorius nesulaukia valstybės pagalbos ir jau praneša apie planuojamas mažinti paukštienos gamybos apimtis. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai šiandien informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka užaugintus mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.

Taip pat artimiausiu metu planuoja priimti sprendimą dėl vienos savo gamyklos – Kaišiadorių paukštyno – uždarymo. Paukštininkystės atstovai tvirtina, kad premjerė Ingrida Šimonytė, žiniasklaidoje teigusi, jog gilinasi į pandemijos pasekmes šiam sektoriui, iki šiol jokio įsitraukimo į šį klausimą nepademonstravo.

„Pernai buvęs Žemės ūkio ministras, sužinojęs apie paukštininkystės problemas, iškart išreiškė norą apsilankyti mūsų gamyklose ir realiai pamatyti gamybos užkulisius. Šiemet paukštininkystės gamybos pramonė iškart „nurašyta“, kai tuo tarpu nė vienas naujosios valdžios atstovas, įskaitant ir premjerę, nė nesiteikė pas mus apsilankyti. Tad apie kokį gilinimąsi kalbame?“, – sako Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.