Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų su stambesniais pirkėjais.
ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius anksčiau BNS sakė, kad dabar Lietuvoje reguliuojami tik penkių didžiųjų prekybos tinklų veiksmai, tačiau naujas reguliavimas apims visą maisto tiekimo grandinę nuo žemdirbio iki mažmeninės prekybos.
Pasak jo, direktyva gins silpnesnės pusės – tiekėjų interesus prieš stambesnius pirkėjus, kai tiekėjų apyvarta bus mažesnė nei 350 mln. eurų. Be to, nuostatos turės būti taikomos žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių apyvarta didesnė nei 2 mln. eurų.
ŽŪM duomenimis, bauda už pažeidimus pirkėjui su 100 mln. eurų metų pajamomis galės siekti ir iki 700 tūkst. eurų.
Pritarus Vyriausybei, šiuos pakeitimus dar turėtų svarstyti Seimas.