Didele dalimi tai šalutinė karantino pasekmė – uždarius sieną su Lenkiją ir apribojus prekybą turgavietėse, ženkliai sumažėjo šešėlinė rinka ir tuo pačiu žmonės daugiau pirko iš mūsų perdirbėjų ir parduotuvių. Šešėlinė rinka, pasak Egidijaus Mackevičiaus, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus, pas mus vertinama maždaug trečdaliu visos rinkos.
Apyvartos augo
„Skųstis negalime. Augimui vienas iš labai reikšmingų aspektų tai, kad užsidarė sienos ir traukėsi šešėlinė prekyba, kuri legaliai dirbančios įmonėms leido didinti apimtis. Kitas aspektas tas, kad 2019 m. daug investavome į naujas technologijas ir projektus. Tai 2020 m. taip pat leido augti“, – aiškina Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ generalinis direktorius, ir tuo pačiu pastebi, kad šalyse, kuriose šešėlinė rinka ne tokia didelė, perdirbėjų pajamos krito.
„Kol kas dar skaičiuojame, tačiau tikimės, kad pernykščiai rezultatais bus geri, padėtis gera. Tai pandemijos pasekmė. Žaliavų kaina nukrito, parduotuvėse rengiamos tokios akcijos, kokių seniai nebuvo. Tik baiminamės, kad atlaisvinus suvaržymus grįš šešėlis, nes pats vartojimas neauga, nėra viešbučių ir restoranų sektoriaus, kuriuose maisto švaistymas didesnis nei namų ūkiuose“, – dėsto E. Mackevičius.
Asociacijos vadovas sako, kad kalbant apie perdirbėjus, padėtis gera, daugumoje bendrovių apyvartos didėjo, tačiau kol kas neaišku kaip bus su pelningumu, nes klientai stengiasi mušti kainas, nes neapibrėžtumo pasaulyje daug ir jei suklysti ir neįvertini rinkos, ypatingai eksportuojant, patiri nuostolius.
Augintojai prašo gelbėti
Visai kitaip elgiasi žaliavos gamintojai – kiaulių ir paukščių augintojai kreipėsi į Vyriausybė prašydami skirti 30 mln. eurų paramą.
„Lyginant su piku, augintojams tai gali atrodyti tragiškai, tačiau ji tiesiog pasiekė daugiametį vidurkį. Mažėjimo nėra“, – sako A. Kantauskas ir prognozuoja, kad jei ir toliau išliks tendencija, kad šešėlis traukiasi, mėsos perdirbėjai ir toliau augs. Toks scenarijus pakankamai tikėtinas.
A. Kantauskas sako, kad jei įvertinsime žaliavos kainos vidurkį, kiaulienos kaina grįžusi į daugiametį vidurkį, nes 2019 m. buvo pabrangusi 50 proc. ir perdirbimo įmonėms tada buvo labai sudėtinga.
E. Mackevičius sako, kad visgi ir žaliavų rinkoje ne viskas gerai. Iš vienos pusės pabrango pašarai, iš kitos mažėja vartojimas ir dingsta eksportas. Kinija vis draudžia importą iš Vokietijos, didžiausios šnipuotųjų augintojos.
„Paukštininkai jau pavasarį sakė, kad jiems bus katastrofa dėl krūtinėlių, kurių niekas neperka ir jos sušaldytos guli sandėliuose. O tai produktas, skirtas viešbučiams ir restoranams, o konkuruoti su lenkais negalime, o mūsų politikams sunku išaiškinti, kad veiklos sąlygos negali būti skirtingos šalyse, tarp kurių nėra sienų“, – dėlioja E. Mackvičius ir sako, kad prekybos centrai kas dvi savaites rengia konkursus, kuriuose laimi mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
Dėl koronaviruso pandemijos kritus produkcijos kainoms, nuo to nukentėjusiems Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams reikėtų bent 30 mln. eurų finansinės valstybės paramos, sako jų atstovai, praneša BNS.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis sako, kad dėl smukusių kainų vidaus bei užsienio rinkose paukštininkystės įmonės kas mėnesį patiria apie 2 mln. eurų nuostolių, todėl penkios įmonės jau nutraukė veiklą, aštuonios sumažino apyvartą daugiau negu 30 proc. ir „yra kandidatės artimiausiu laiku nutraukti veiklą“.
Jo teigimu, įmonėms reikia milijoninės paramos, norint, kad jos atsitiestų.
„Reikėtų būtiniausios paramos apie 15 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje tvirtino V. Tėvelis.
„Vien dėl nukritusių eksporto kainų skaičiuojame, kad kiekvieną mėnesį duoda virš 1 mln. eurų nuostolį, dėl vidaus kainų nukritimo – antras milijonas nuostolio pasidaro“, – skaičiavo V. Tėvelis.
„Pernai lapkritį gruodį paukštienos gamyba buvo smukusi 20 proc. laukiame, kad šių metų pirmą ketvirtį kritimas gali pasiekti 40 proc.“, – pridūrė jis.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad kiaulininkystės sektoriui irgi reikia 15 mln. eurų finansinės paramos.
„Mūsų situacija pati sudėtingiausia Europos Sąjungoje“, – kalbėjo A. Baravykas.
Pasak jo, Austrija savo kiaulininkystės sektoriui skyrė 40 mln. eurų, Latvija – 14,5 mln. eurų.
V. Tėvelio ir A. Baravyko teigimu, paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonės iki šiol jokios paramos nėra gavusios.
