Praėjusį trečiadienį klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės ir atidėtas savaitei.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių prekybos sutarties sąlygų su stambesniais pirkėjais.
ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius sako, kad šiuo metu Lietuvoje reguliuojami tik penkių didžiųjų prekybos tinklų veiksmai, tačiau naujas reguliavimas apims visą maisto tiekimo grandinę.
„Atsiranda bendros žaidimo taisyklės visoje Europos Sąjungoje. (...) Ne tai, kad viena šalis, kaip pas mus, ribojo mažmeninės prekybos, kita galbūt bakalėjos veiksmus, kiti dar kitą sektorių, bet dabar atsiranda vienas bendras teisės aktas, direktyva, kuri pasako, kad visoje maisto grandinėje nuo žemdirbio iki mažmeninės prekybos, yra vienodas reglamentavimas“, – BNS sakė E. Pranckevičius.
Pasak jo, direktyva gins silpnesnės pusės – tiekėjų interesus prieš stambesnius pirkėjus, kai tiekėjų apyvarta bus mažesnė nei 350 mln. eurų. Be to, nuostatos turės būti taikomos žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių apyvarta didesnė nei 2 mln. eurų.
Anot E. Pranckevičiaus, direktyva numato, kad už visus žemės ūkio ir maisto produktus turi būti atsiskaitoma ne ilgiau nei per 60 dienų. Be to, už šviežius, greitai gendančius produktus bus privaloma atsiskaityti per 30 dienų.
„Jeigu pirkėjas, nusipirkęs iš tiekėjo produktus neatsiskaitys laiku, jau tai yra draudžiamas veiksmas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – sakė E. Pranckevičius.
Taip pat numatyta, kad pirkėjas negali atšaukti ar atsisakyti greitai gendančių produktų anksčiau nei prieš 30 dienų. Be to, draudžiama reikalauti iš tiekėjų sumokėti už produktų sugedimą ar praradimą, atskleisti tiekėjo komercines paslaptis bei reikalauti, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų nagrinėjimu.
Nepaisant reikalavimų, įmonėms bus skiriamos baudos – jos bus apskaičiuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. ŽŪM duomenimis, pirkėjui su 100 mln. eurų pardavimo metinėmis pajamomis bauda galės siekti ir iki 700 tūkst. eurų.
Ministerija teigia, kad įteisinus pokyčius, bus pagerintos verslo subjektų konkurencinės sąlygos, sustiprės tiekėjų apsauga nuo nesąžiningos prekybos, be to, padidės skaidrumas ir lygių galimybių konkuruoti rinkoje užtikrinimas, tiekėjai galės patikimiau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas.
Pritarus Vyriausybei, šiuos pakeitimus dar turėtų svarstyti Seimas.