Lietuvoje sausio pradžioje užfiksavus pirmuosius atvejus naminių paukščių laikymo vietoje ir tarp laukinių paukščių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, kol kas naujų paukščių gripo atvejų laukinėje gamtoje ir kitų protrūkių ūkiuose nenustatyta, rašoma pranešime.
Per pastarąsias savaites 6 laukinių paukščių (gulbių, ančių, kiro, garnio) gaišenas, surastas Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Kėdainių apylinkėse, ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje, paukščių gripo nenustatyta. Be to, VMVT gavus pranešimą apie 12 naminių paukščių (11 broilerių ir vištos) gaišenas Rudynų miške Šilutės rajone, veterinarijos specialistams jas surinkus ir ištyrus, paukščių gripo viruso taip pat neaptikta.
Nors šiomis dienomis dėl užsitęsusio snygio ir pūgos surasti paukščių gaišenas nėra lengva, specialistai reaguoja į kiekvieną įtarimą ir konsultuoja laikytojus apie šio viruso patekimo iš laukinės gamtos ar kitų šaltinių rizikas, primena paukščių gripui būdingus požymius.
Daugelio Europos šalių patirtis rodo, kad išplitęs paukščių gripas atneša didžiulių ekonominių nuostolių, todėl šalies paukščių augintojai ir laikytojai raginami ypač griežtai laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų.
Naminius ar laukinius paukščius šiuo greitai plintančiu virusu užkrečia kiti migruojantys laukiniai paukščiai, kurie yra natūralūs šio gripo nešiotojai. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs paukščių ir jų produkcijos judėjimo apribojimai. Naminiai paukščiai paukšių gripo ligai yra ypač imlūs, užsikrėtę gaišta, o likusieji yra nugaišinami, kad virusas toliau neplistų.
Paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams primenama negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad pašarai būtų laikomi saugiai, neprieinami laukiniams paukščiams. Privaloma apriboti naminių paukščių judėjimą, laikyti juos uždarose patalpose, o jei yra būtinybė išleisti į lauką, tai tik į aptvertus kiemus ar aikšteles, kad nebūtų jokio kontakto su praskrendančiais ar žiemojančiais laukiniais vandens paukščiais. Paukščius prižiūrintys asmenys privalo kuo dažniau skalbti darbo drabužius, dezinfekuoti batus, instrumentus ir kitus įrankius.
Laiku aptikus paukščių gripą tarp laukinių paukščių ir surinkus jų gaišenas, tai gali padėti nuo didesnių protrūkių apsaugoti naminių paukščių ūkius ir išvengti masinio paukščių gaišinimo. Todėl suradus nugaišusį laukinį vandens paukštį ar pastebėjus padidėjusį naminių paukščių gaišimą arba šiai ligai būdingus simptomus (paukščiai apatiški, nustoja lesti, gerti, gali atsirasti pamėlynavimų barzdelių, skiauterių srityse, patinimų kakluose ar galvose), apie tai reikėtų kuo skubiau pranešti VMVT regioniniam padaliniui arba nemokama telefono linija 8 800 40 403.
Specialistų teigimu, Europoje dažniausiai nustatomas H5N8 viruso potipis yra nepavojingas žmonėms, virusu užsikrėsti per šviežią paukštieną ar jos produktus taip pat nėra pavojaus. Tačiau laikydamiesi atsargumo, žmonės turėtų vengti liesti sergančius ar negyvus paukščius, taip sumažindami galimą riziką pernešti virusą.
Situacija dėl paukščių gripo daugelyje Europos šalių išlieka įtempta. Šį mėnesį apie naujus H5N8 potipio paukščių gripo protrūkius informavo Prancūzija (užregistruoti jau net 252 protrūkiai), Vokietija (22), Danija (12), Lenkija (10), po 2 židinius nustatyta Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, po vieną – Italijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje.
Didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas toliau plinta ir tarp laukinių paukščių. Specialistų stebėjimais, pernai spalio mėnesį prasidėjusi epidemija neslūgsta, o per šiuos metus daugiausia atvejų tarp laukinių vandens paukščių nustatyta Vokietijoje (58) ir Danijoje (12), taip pat pavienių židinių aptikta dar 14-oje šalių, įskaitant ir Lietuvoje, sausio pradžioje.
