Iš kitos pusės, jau pradedama kalbėti apie tai, kad toks netikėtas kainos šuolis gali branginti maisto produktus ir jau kelia sunkumų gyvulininkystei – brangsta pašarai, o pieno ir mėsos kainos kol kas nekyla ir ūkiai prašo valstybės pagalbos.
Kainos kils
„Kol kas miltų brangimo nepajutome, tačiau esame maži, didelių sandėlių neturime ir jei tik mums atveš pabrangusias žaliavas, branginsime produkciją. Tačiau ji nebrangs tiek pat, kiek ir miltai, kurių dalis gaminio savikainoje iki 25 proc.“ – aiškina Birutė Saveikienė UAB „Rixa“, Alytuje valdanti parduotuvių tinklą ir kepyklą, direktorė.
B. Saveikienė sako, kad gruodis jiems buvo labai geras, galbūt net geresnis nei 2019 m. gruodį, o sausį jau yra pardavimų kritimas – apyvarta smuko 33 proc.
Tinklalapio produktukainos.lt duomenimis, makaronai, miltai per metus pabrango, o duona kol kas ne. Kiauliena ir kai kurios vištienos dalys pigo.
Lietuvos grūdų ir perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė jau laukia produktų iš grūdų brangimo, tačiau, anot jos, tai nebus žaibiškas procesas. Ji sako, kad laikotarpis, per kiek laiko grūdų kaina pakeičia produkto kainą lentynoje, priklauso nuo sutarčių tarp perdirbėjų ir prekybininkų, kada ir kokiam laikotarpiui jie pasirašyti. Vidutiniškai įmonės turi pusmetinio ir ilgesneso tiekimo sutartis su numatytomis kainomis.
Nors žaliavų kainos kilo staigiai, vartotojams šis pokytis bus tolygesnis. Tačiau, jeigu grūdų kainos išsilaikys aukštesnėmis ilgesnį laiką, produktai brangs. Kiek, priklausys nuo gaminio sudėties, t.y. kiek grūdo žaliava sudaro gaminio savikainoje.
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas sako, kad kol kas neskubėtų teigti, jog šis grūdų kainų augimas ilgalaikis ir atsispindės maisto produktų kainose lentynose. Pasaulyje, nors derlius ir mažesnis, tačiau javų trūkumo nėra. Tai, kad Rusija įvedė muitus ir apribojo eksportą, kad javų užtektų vidaus vartojimui, nieko naujo. Ji taip daro vos ne kiekvienais metais.
Jei prekybininkai ir kepėjai tiesiog padidins kainas, tai gyvulininkystės ūkių savininkai prakalbo apie sunkius laikus ir prašo valstybės paramos.
Gyvulininkystės ūkiams sudėtinga
Gyvulininkystės ūkiai prakalbo apie sunkius laikus. Petras Puskunigis, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, sako, kad jo vadovaujamos įmonės pieno sektorius pernai buvo pelningas, tačiau kaip bus šiemet niekas nežino. Stabilizuodami pašarų kainų kilimą jie jau keičia piendavėlių racioną ir atsisako sojos, kuri brango ypatingai daug.
Dar prasčiau kiaulių augintojams, kuriuos į neviltį varo mėsos perteklius ES ir tuo pačiu rekordiškai žemos supirkimo kainos, nes Vokietijoje radus Afrikinį kiaulių marą iš šios šalies nebevyksta eksportas į Kiniją.
Kiaulių augintojų asociacija oficialiai kreipėsi į Vyriausybę prašydama paremti.
Kaip teigia asociacija, vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus laiko nukrito apie 31,1 proc, paršelių kaina nukrito 40,4 proc.. Tuo tarpu Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina nukrito 43,3 proc. Tuo tarpu pagrindinę gamybos kaštų dalį (70 proc. sąnaudų) sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja pabrango apie 30-40 proc. ES šalyse susidarantis kiaulienos perteklius plūsta pigiausiomis kainomis į Lietuvą ir jau pusmetį muša vietinės produkcijos kainą žemiau savikainos ribos.
2020 m. dėl COVID 19 krizės kiaulininkystės sektoriui buvo skirta apie 2,9 mln. eurų paramos, tačiau ir ši parama buvo apribota (daugiausia 100 tūkst. eurų ūkio subjektui), todėl susijusioms įmonėms ir stambiems ūkiams, kurių išauginamos kiaulės sudaro apie 70 proc. visų šalyje išauginamų kiaulių, buvo nežymi.
Dėl santykinai ilgo gyvulių auginimo ciklo, kiaulininkystės sektorius yra inertiškas ir kiaulių auginimo normaliomis sąlygomis staiga uždaryti ar iš naujo pradėti veikti neįmanoma.
„Mūsų ūkiai nebemato galimybių išgyventi. Kadangi Vyriausybė padeda visiems verslams, išskyrus žemės ūkį, prašome palaikymo, kad išgyventume kol supirkimo kainos pradės kilti. Kitos ES šalys ieško būdų padėti žemdirbiams“, – aiškina Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Paukščių augintojai taip pat norėtų kainų augimo
„Pašarų kainos nuo spalio mėn. paaugo 55 eurais už toną. Paukštienos auginime tai sudaro 0,08 – 0,09 Eur savikainos didėjimą už vieną kilogramą mėsos. Tuo tarpu paukštienos produktų kainos rinkoje – rekordinėse žemumose, tai lėmė užklupusi pasaulinė pandemija, kuri niekur nesitraukia.
Dėl lenkų gamintojų dempinguojamų kainų netekome 13 mln. pajamų vien per kainas, o tai, kaip žinia, yra grynasis nuostolis. Šių metų prognozės taip pat nedžiugina, nes naujoji valdžia nemano, kad mus reikia gelbėti. Kainos iki šiol dar neatsistato. Tai, ką gauname už pagamintą galutinį mėsos produktą, mums generuoja milžiniškus nuostolius – vien dėl pašaro pabrangimo nuostoliai padidės beveik 0, 5 mln. Eur per mėnesį“, – skaičiuoja Vilniaus paukštyno ir Kaišiadorių paukštyno generalinis direktorius Darius Gudačiauskas
Grupės vadovas sako, jog Lietuvos ūkininkai, iš kurių taip pat superkami užaugintus mėsinius viščiukus, dar ieško būdų, kaip nepatirti dar didesnių nuostolių, kitu atveju svarsto galimybę išvis stabdyti savo veiklą.
Rusija pliūptelėjo žibalo
Sausio 15 dieną žibalo į ugnį pliūptelėjo Rusija, pranešusi apie eksporto muitų didinimą. Nuo vasario 15 d. iki kovo 1 d. kviečiams bus taikomas 25 Eur už toną eksporto mokestis, o nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. šis mokestis bus didinamas dvigubai – iki 50 Eur už toną. Nuo kovo 1 d. Rusija taikys eksporto mokesčius ir miežiams (10 Eur už toną) bei kukurūzams (25 Eur už toną).
„Ko gero, tai dar ne pabaiga – Rusija kalba apie dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus ir „plaukiojančio“ muito mokesčio įvedimą – tai reiškia, kad tarifai gali dar labiau augti, jų nežadama panaikinti ir nuo liepos 1-osios. Šiuo žingsniu vienas didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje siekia sulėtinti eksporto tempą, kad nuo kainų kilimo apsaugotų savo vidinę rinką“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas, rašoma pranešime.
„Akivaizdu, jog šis sprendimas turi didelę įtaką tarptautinei rinkai. Šiemet kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – išaugino mažesnį derlių, todėl nuogąstaujant, jog rinkoje gali susidaryti grūdų trūkumas, importuotojai aktyviau vykdo užpirkimus, o ateities sandorių kainos biržose šoktelėjo į neregėtas aukštumas“, – sako S. Banelis ir pastebi, kad tik Lietuvoje likę tik 10–15 proc. neparduotų seno derliaus grūdų.
