Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ŽŪM specialistams iškėlė užduotį įvertinti realią padėtį ir pateikti galimus šių problemų sprendimo pasiūlymus. Specialistų nuomone, didžiausia problema yra ūkininkų informavimas, sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, silpna kooperacija, neaktyvios savivaldybės, rašoma pranešime.

Reikalingi koordinatoriai savivaldybėse

Trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams. Tačiau po susitikimų su smulkiaisiais ūkininkais ir jų problemų aptarimo, ministro patarėjas Daivaras Rybakovas sako, kad ūkininkai vis dar nežino, kaip jiems rasti švietimo įstaigas – produkcijos pirkėjus, kaip dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Patarėjo nuomone, Lietuvos savivaldybėms labai reikėtų specialistų žemės ūkio skyriuose, kurie rinktų ir teiktų informaciją, koordinuotų viešuosius pirkimus.

Pavyzdžiui, Švedijoje ikimokyklinio ugdymo ir švietimo įstaigų valgyklos pavaldžios specialiems savivaldybių skyriams. Vaikai mokomi vertinti aplinkai draugišką maistą ir prisidėti prie tvaraus maisto gamybos bei vartojimo. Šioje šalyje tokios bendros mitybos sistemos diegimkas užtruko trejus metus, tačiau tai, pasak specialistų, padaryti buvo verta. Latvijoje savivaldybės, vykdydamos viešuosius pirkimus, pačios nustato, kokią procentinę dalį pirks vietinių produktų.

Mūsų šalyje viešųjų pirkimų procedūros yra vis dar gana sudėtingos – lengviau pasirinkti vieną tiekėją, kuris pristatys visus reikiamus produktus. Smulkūs gamintojai dažnai pirkimuose nedalyvauja dar ir dėl žinių trūkumo. Be to, susiduriama su problemomis – logistika ir per siauru asortimentu, taip vadinamuoju prekių krepšeliu.

Kadangi viešųjų pirkimų katalogas skirtas didesnėms produkcijos apimtims nei įprastai gali pasiūlyti smulkūs ūkininkai. ŽŪM nuomone, ūkininkai turi bendradarbiaudami ir kooperuotis. Taip pat aktyviau naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama. Ši priemonė skatina gamintojų bei perdirbėjų bendrą veiklą tiekiant vartotojams vietinės rinkos produkciją. Kuriantieji trumpąją maisto tiekimo grandinę gali gauti 120 tūkst. Eur vienam projektui. ŽŪM planuoja patobulinti šią priemonę ir praplėsti trumpųjų maisto teikimo grandinių mechanizmą.

Maisto švaistymas: labdara turi būti (ne)privaloma?

Maisto praradimų ir atliekų problema aktuali visoje maisto tiekimo gandinėje. Tai kelia ne tik aplinkosaugos, bet ir socialines bei ekonomines problemas.

ŽŪM, ruošdamasi stiprinti veiksmus dėl maisto švaistymo prevencijos bei mažinimo, domisi ir kitų šalių patirtimi. Pavyzdžiui, Italijoje aukoti maistą skatinama savanoriškai, o štai Prancūzijoje ir Čekijoje galioja griežti įstatymai, nurodantys didiesiems prekybos centrams labdarai atiduoti neparduotą, bet dar tinkamą vartoti maistą.

Čekijos ,,Maisto bankas" pasidalijo su Lietuvos žemės ūkio ministerija savo bendradarbiavimo su valdžios institucijomis patirtimi. Šioje šalyje nuo 2018 m. veikia naujas įstatymas, reglamentuojantis privalomą atidavimą labdarai maisto, neparduoto likus 2 dienoms iki tinkamumo vartoti laiko pabaigos. Rengiant šį įstatymą, bendradarbiavo valstybė, verslas ir labdarą priimančios organizacijos. Įstatymas galioja visoms didesnėms kaip 400 kv. m prekybos vietoms. Jo taikymą prižiūri šalies maisto ir veterinarijos tarnyba.

Iš pat pradžių naujasis įstatymas sulaukė labai didelio pasipriešinimo. Daugelis sakė, kad labdara turi būti neprivaloma. Tačiau dabar Čekijos prekybos tinklai jau pamatė naudą – maistą labdarai atiduoti pigiau, negu jį sunaikinti. Tokiu būdu laimi ir socialiai remtini žmonės, ir prekybos tinklai.

Nuo 2018 m. valstybės parama Čekijos ,,Maisto bankui" padidėjo beveik dvigubai. ,,Maisto bankas" galėjo išplėtoti savo logistikos tinklą regionuose, įsigyti specialių transporto priemonių, šaldytuvų, įdarbinti profesionalius darbuotojus. Pagal minėtąjį įstatymą labdarą gali priimti ir kitos Čekijos nevyriausybinės organizacijos, tačiau joms daug paprasčiau pasinaudoti ,,Maisto banko" sukurta infrastuktūra.

Ministro patarėjas D. Rybakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje veikiantis ,,Maisto bankas" be jokios valstybės paramos 2019 m. išsaugojo 5 tūkst. t maisto. Anot ,,Maisto banko", jei Lietuvoje būtų priimtas panašus įstatymas, jiems taip pat reikėtų papildomų lėšų pastiprinti jau turimą infrastuktūrą. Aukojamam maistui iš prekybos centrų priimti reikėtų turėti bent 10 logistikos centrų, taip pat transporto priemonių maistui paimti bei išdalinti.