„Rizika, ką parodė ir protrūkis paukščių laikymo vietoje, yra labai didelė, o artėjant pavasariui rizikos lygis jau bus aukščiausias“, – BNS teigė tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu naujų atvejų tiek gamtoje, tiek ūkiuose nenustatoma, tačiau žmonės raginami pranešti apie pastebėtus nugaišusius paukščius.

„Dabar ypač daug žmonių lankosi prie vandens telkinių, pastebimos ir gulbės, prašoma kad praneštų žmonės tą situaciją, nes pagrindinis šaltinis tai yra laukiniai vandens paukščiai, su kurias liga gali patekti, bet šiai dienai kai spustelėjęs šaltukas, didžioji dalis paukščių laikytojų yra užsidarę paukščius į savo tvartus“, – sakė P. Bušauskas.

Jis pabrėžia, kad siekiant apsaugoti paukščius, jie privalo būti laikomi uždarose patalpose ir nepatekti prie vandens telkinio.

„Kauno protrūkio atveju laikytojas buvo pasidaręs šėryklą, buvo šalia vandens tvenkiniai ir ta šėrykla buvo laisvai pasiekiama tiek laukiniams paukščiams, tiek ir jo ūkyje laikomiems paukščiams“, – sakė tarnybos atstovas.

Sausio pradžioje didelio patogeniškumo paukščių gripas patvirtintas naminių paukščių ūkyje, kur laikyti 27 paukščiai. Tai pirmas Lietuvos istorijoje atvejis, kai gripas nustatytas naminių paukščių ūkyje.

Be to, Klaipėdos ir Raseinių rajonuose rastos nugaišusios keturios gulbės nebylės, užsikrėtusios paukščių gripu. Anksčiau laukinėms gulbėms virusas buvo nustatytas 2017 metais.

Pernai dėl Europoje plintančio paukščių gripo viruso, pasireiškusio tiek laukiniams paukščiams, tiek ir naminių paukščių ūkiuose, teko nugaišinti beveik 9 mln. naminių paukščių. Pernai gripas nustatytas 16 Europos šalių, daugiausiai protrūkių kilo Vengrijoje.