Ne vienas šį verslą, kuris išlaiko šeimą, kūrė dešimtmečius, tačiau nežino, ar po karantino dar sugrįš prie savo prekystalio. Kai kurie, nenorėdami grimzti į skolas, per kelias dienas po karantino paskelbimo su tiekėjais susitarė grąžinti prekes ir tikisi, kad valstybės juos parems.
Kitas žmonėms nesuprantamas dalykas, kodėl, pavyzdžiui Halės turguje maisto prekes pardavinėti bus leidžiama ir toliau, o už metro nuo prekystalio su vaisiais esantys pramoninių prekių kioskai turės užsidaryti ir kuo vieni yra pavojingesni už kitus.
Nors parduoti maisto prekes galima, tačiau dingus daliai asortimento sumažės pirkėjų srautai. Maisto pardavėjai jau galvoja apie pardavimus internetu.
Jūratė Rutkauskienė, Halės turguje valdanti virš 100 kvadratinių metrų paviljoną, kuriame su verslo liudijimu pardavinėja smulkmenas, sako, kad po šio sustabdymo į turgų atgal negrįš. Su tiekėjais susitarė, kad jiems prekes grąžins. Jai tiesiog bus nepakeliama tuo laikotarpiu, kai prekyba draudžiama, mokėti nuomą už uždarytą paviljoną.
„Parduotuvę esu priversta uždaryti, nes neišgaliu sumokėti nuomos, o klientų srautai ir taip sumažėję. Nematau prošvaisčių, nes pats turgus nuomos nemažina ir tai man nepakeliama“, – pasakoja J. Rutkauskienė ir sako, kad po pirmo karantino pajamos krito 50 proc. tačiau į tai niekas neatsižvelgia.
Per pirmą karantiną buvo kompensuota nuoma, dabar to nėra. Vienintelė parama 257 eurų išmoka. Moteris sako, kad ieškos darbo, arba eis į Užimtumo tarnybą, nes turi pakankamą stažą.
„Tai didžiulis smūgis smulkiesiems prekiautojams, kurie tikėjosi geros prekybos gruodžio mėnesį. Jie supirko žiemos sezonui tinkančias prekes ir dabar pusantro mėnesio negalės dirbti. Klausimas Vyriausybei, kodėl vieniems prekybininkams, prekybos tinklams, galima pardavinėti tas pačias prekes, kitiems ne.
Mūsų turguje ne maisto prekės užima 70 proc. viso prekybinio ploto. Kažkodėl Vyriausybė nemėgsta turgaus prekybininkų“, – piktinasi Leonas Jucys, Halės turgavietės vykdomasis direktorius ir sako, kad dalis žmonių bus priversti gyventi be pajamų.
Kol kas subsidijų ir kompensacijų už nuomos mokestį nėra. Direktorius prognozuoja, kad dauguma pardavėjų tiesiog pasitrauks ir nebegrįš į savo darbo vietas. Po praeito karantino taip padarė apie 20 proc. prekeivių.
„Tai mikroįmonės, kurios išlaiko ne tik save, bet ir vaikus, senelius. Nesuprantu, kam Vyriausybei reikėjo daryti tokius drastiškus sprendimus. Nors maisto prekėmis bus galima prekiauti, tačiau srautai sumažės. Pavyzdžiui, pas mus veikia kelios kavinės, kurios gali tiekti maistą išsinešimui, vargu ar jos turės klientų. Turguje srautai sumažėję drastiškai. Blogiausia, kad niekas nekalba apie tai, kaip mes išeisime iš šios pandemijos, o sausis visais laikais būdavo pats prasčiausias mėnuo. Be to, nežinome, ar sugrįš pirkėjai“, – neramiai į ateitį žvelgia L. Jucys.
Birutė, parduodanti kojines ir pėdkelnes sako, kad jos verslui didžiulis smūgis jau buvo per praeitą karantiną. Pirkėjai nesugrįžo iki šiol.
„Parduodu pėdkelnes, kojines, tačiau žmonės dirba nuotoliniu būdu, mokyklos uždarytos. Pirkėjai nesugrįžo. Aš nebeturiu iš ko gyventi. Čia dirbu keliolika metų ir šie metai viską sunaikino. Aš prieš tai, kad leidžiama prekiauti maisto prekėmis, o mums ne. Mes susiję vieni su kitais. Žmogus perka maistą, po to ateina pas mus arba atvirkščiai“, – dėlioja Birutė ir sako, kad didžiulių žmonių srautų turguje, skirtingai nuo prekybos tinklų, čia nėra.
Jūratė, parduodanti kosmetikos prekes, turguose jau 25 metus sako, kad mėgino skambinti į Užimtumo tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau pirmadienį jai to padaryti per dieną nepavyko. Ar bus kokia parama iš valstybės neaišku.
„Per praeitą karantiną gavome paramą. Nors ji nedidelė, bet labai padėjo. Mano kioskas 24 kvadratinių metrų. Dirbu aš ir padeda šeima. Pinigų įšaldyta daug. Laimei, pavyko susitarti su tiekėjais, kad kai nedirbsime palauks, nereikalavo atsiskaityti ir mokėti už neparduotas prekes. Bent jau taip buvo per praeitą karantiną“, – dėsto Birutė ir sako, kad po pirmojo karantino žmonės pas ją sugrįžo, tačiau jei sustabdymas užsitęs, ar pavyks atsigauti nežinia.
„Jei bus normali parama, prekybą reikia stabdyti. Kai bus skiepai, būtinai skiepysimės ir toliau dirbsime“, – prognozuoja pardavėja.
Alina Vertal apie 20 metų prekiaujanti moteriškais rūbais sako, kad iki šiol jai sekėsi gerai, tačiau kas bus dabar neaišku. Tikėjosi uždirbti per šventes, kai keičiasi sezonas, į tai investavo.
„Negalime užsidaryti vien dėl to, kad turime prekes, turime mokėti už nuomą, investavę didžiulis pinigus, paėmėme kreditus. Blogai, kad uždaro mūsų skyrių, nors didelio žmonių srauto ir pavojaus nėra“, – dėlioja A. Vertal ir skaičiuoja, kad bendros investicijos vien į prekes 20–30 tūkst. eurų.
A. Vertel sako, kad jai išgyventi kelis mėnesius be pajamų tik su nedidele parama bus sudėtinga. Pavyzdžiui, gerais laikais išsimokėtinai paėmė automobilį ir kaip reiks mokėti įmokas nežinia. Šiame versle iki pandemijos dirbo trise – ji pati ir mama bei teta. Vyresnės moterys šiuo metu saugosi ir į turgų nevaikšto.
Ypatingo džiaugsmo nejaučia ir maisto skyriuje dirbantys žmonės.
„Prekyba jau sumažėjo. Žmonės bijo eiti ir perka tik būtiniausius dalykus. Pas mus pasmaližiavimas. Jaučiame, kad šios Kalėdos bus prastesnės nei ankstesniais metais. Pirkėjų nuotaikų bloga ir švenčių nelaukia“, – dėlioja kepinių parduotuvėlėje Halės turguje prekiaujanti Julija. Čia dirba ji pati ir dvi pagalbininkės.
Mėsos produktus kartu su mama parduodanti Rūta optimistiškesnė ir sako, kad jiems pavyko atlaikyti pirmą karantiną, atlaikys ir antrą.
„Nebus nieko gero. Kaip parodė patirtis, kai buvo nutraukta prekyba ne maisto prekėmis, žmonių srautas turguje krito. Mus su mama išgelbėjo prekyba internetu. Produkciją pačios išvežiodavome“, – kaip išgyveno pasakoja Rūta.
Išvežiojimo griebėsi visa šeima. Šiuo metu per dieną tokiai prekybai jos gauna iki 5 užsakymų, tačiau per Šv. Velykas, kada taip pat galiojo karantinas, būdavo dešimtys užsakymų per dieną. Šalia lašinių teko statyti kompiuterį ir bendrauti su klientais.
„Žiūrėsime, kaip bus savaitės pabaigoje. Jei klientų srautas kris, pirksime internete reklamą ir pradėsime aktyvesnius pardavimus. Svarbiausia, kad užtektų pinigų sumokėti mokesčius, nes jų niekas nepalauks“, – perspektyvą piešia Rūta.
