Tuo labiau, kad prasideda naujas finansinis laikotarpis ir nuo Žemės ūkio ministerijos sprendimų priklauso, kuriems sektoriams atiteks pagrindinis dėmesys ir didžiausia paramos dalis.

Apie tai, kokie žemės ūkio pokyčiai laukia kalbėjome laidoje Delfi Tema.

Lygindamas praeitą kadenciją Aplinkos ministerijoje (AM) ir šios pradžią Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) K. Navickas sakė, kad pirmas įspūdis toks, jog žemės ūkis išskirtinis tuo, kad čia plika akimi matomi aiškūs įvairių grupių interesai. AM šie interesai labiau paslėpti, „sofistikuoti“, schemos sudėtingesnės, ir dažnai juos atsekti kur kas sunkiau, tą galima pastebėti tik analizuojant išvestinius duomenis.

„Pavyzdžiui, yra tradicija, kad didieji ūkininkai jaučiasi ŽŪM dalimi ir mano, kad ministerija turi jiems tarnauti. Tą norėčiau pakeisti“, – vieną iš tikslų įvardina K. Navickas ir sako, kad jam kultūriškai nauja tai, kad ministerija tam tikrų asociacijų tarnaitė, nors kažko panašaus tikėjosi. Bent jau bendravimo įpročius norėtų keisti.

„Noriu apčiuopti silpnųjų mažųjų interesus ir apčiuopus visų interesų laukus ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi valstybei“, – sako K. Navickas.

Komentuodamas 2018 metais konservartoriaus Jurgio Razmos pasakytus žodžius jam, kaip AM ministrui: „Ministro trūkumai yra esminiai visose jo atsakomybės srityse. Jam tekusios pareigos yra per sunkios, politinės lyderystės nematyti“, būsimasis ministras tai įvardino tik kaip politinius žaidimus. Į Aplinkos ministeriją K. Navicką delegavo valstiečiai, dabar konservatoriai.

Kęstutis Navickas

„Opozicijos darbas kritikuoti gerai dirbančius ministrus ir juos išmušti iš Vyriausybės pirmuosius“, – politinius niuansus aiškina būsimasis ministras ir sako, kad tokia retorika nereiškia nieko asmeniško. Tai tiesiog žaidimas siekiant iškovoti rinkėjų balsus ir tai galima vertinti kaip teatrą.

„Buvau vadintas Jozefu Gebelsu, tačiau kai kameros išjungiamos ir reikia derinti interesus kalbamės normaliai. Tai tik viešas teatras. Vis tiek galutinį sprendimą priima Vyriausybė“, – sako būsimasis ministras.

Jis sako, kad kai dirbo aplinkos ministru pagrindinis siekis buvo kuo geresnė gamtosauga. ŽŪM minimalus tikslas atrasti ir nutiesti tiltus tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio. Anot jo, nereikia kasti apkasų, galima rasti visoms pusėms naudingus sprendimus. Dalis ūkininkų jau taiko modernius sprendimus mažinant taršą ir jei šia kryptimi judėtų visi didieji ūkiai būtų proveržis. Ministras įsitikinęs, kad kompromisas tarp intensyvaus ūkininkavimo ir aplinkos apsaugos galimas.

„Mano radikalumas apribotas Vyriausybės programa. Aš politikas, o politiko darbas tai visų įmanomų interesų suderinimas ir nuoseklus darbas vykdant šią programą“, – dėlioja K. Navickas ir sako, kad reikia sutvarkyti mėšlą ir tai būtų rimtas poslinkis įgyvendinant ES direktyvas.

Tokias prievolės kaip tręšimo planų sudarinėjimas galima spręsti sujungiant ne vieną Lietuvoje naudojamą oficialių duomenį bazę. Tam tinkantis įrankis įpusėtas kurti ir bus naudingas tiek žemės ūkio, tiek aplinkos apsaugos politikos kūrėjams. Jo pagalba galima kur kas efektyviau taikyti įvairias europines priemones ir pasiekti geresnių rezultatų. Skaitmenizacija numatyta ir Europos atsigavimo plane.

Parama ūkių modernizavimui projektuojamos ir pinigai bus skiriama ir didiesiems ūkiams.

„Nepamatuota sakyti, kad Žaliasis kursas ir klimato kaitos mažinimas yra tik apynasris ar akmuo po kaklu. Baimes reikia nugalėti per konkrečius pavyzdžius ir gerų pavyzdžių plėtrą skatinti“, – dėsto K. Navickas ir pabrėžia, kad sujungus AM ir ŽŪM fondus būtų kur kas didesnė nauda valstybei nei dabar.

Kalbėdamas apie smulkius ir vidutinius ūkius, paskirtasis ministras juos įvardino kaip valdančius iki 50 ha, tačiau reikia atsižvelgti į pagaminamos produkcijos vertę, kurią mažuose ūkiuose būtina didinti, kad jie parduotų nebe žaliavą, bet galutinį produktą. Tai vienas iš kelių. Kitas kelias kooperacija, tačiau jei ji neįvyks, ministerija turėtų tapti tarpininku tarp ūkių ir miesto žmonių formuojant maisto krepšelius ir taip žemdirbiams palengvėtų produkcijos realizavimas. Dar vienas skatinimo būdas – ūkininkai galės lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Kol ūkininkai neturės saugių ir nebrangių pardavimo kanalų jie galės konkuruoti tik kaip žaliavos tiekėjai. Masto ekonomikoje mažieji niekada nepasivaržys su didžiaisiais, kurie toliau stambėja“, – dėlioja K. Navickas.

Kalbėdamas apie Vyriausybės programoje įrašyta punktą, kad reikia skatinti kartų kaitą Žemės ūkyje, ministras pastebėjo, kad atskiri regionai „baugiai tylūs“, arba ūkius valdo senyvi žmonės.

„Kartų karta tai gražus, bet sunkiai įgyvendinamas siekis. Galvojame apie vieną priemonę, kuri naudojama Prancūzijoje. Ten sukurti savotiški bandomieji-mokomieji ūkiai. Jauna šeima ar jaunas ūkininkas, kurie neturi pradinio kapitalo, gali išmėginti jėgas bandomajame ūkyje, kur yra konsultantai, žemė, technika. Panašiai veikia verslo inkubatoriai. Ten šeima dirba kelis metus, kol neatsistoja ant kojų ir po to gali išeiti ir kurti savo ūkį užleisdama vietą kitiems. Tai mano idėja, kurią norėčiau įgyvendinti“, – dėsto K. Navickas.

Komentuodamas apie koalicijos kolegų deklaruotą norą naikinti lengvatą žymėtam dyzelinui, K. Navickas sakė, kad ši Vyriausybė nenori pabloginti konkurencinių sąlygų ūkininkams. Tačiau šis klausimas nėra vienareikšmiškas.

„Sudėjus visas lengvatas, kurias turi ūkininkai, be dyzelino tai ir požeminio vandens naudojimas, neapmokestinamos tiesioginės išmokos turime padaryti lyginamąją analizę ir nuspręsti, ar verta daryti pokyčius. Revoliucijų nežada nei premjerė, nei aš. Pokytis galimas, pavyzdžiui, jei remsime klimato kaitą mažinančią beariminę žemdirbystę. Jai reikia kur kas mažiau degalų nei tradiciniam ūkininkavimui. Tada gali būti peržiūrėtos skiriamos lengvatinio dyzelino normos. Tačiau jos nebus pakeistos per naktį“, – aiškina K. Navickas ir sako, kad nebus greitų sprendimų ir, pavyzdžiui, apmokestinant tiesiogines išmokas.

Kęstutis Navickas

Pasak ministro, pirmiausia bus atlikta analizė, ar Lietuva kuo nors išsiskiria šioje srityje iš kitų ES šalių. Jei paaiškės, kad nesame išskirtiniai, diskusija apie mokesčius tiesioginėms išmokoms galbūt net nebus pradėta.

Kalbant apie žmones, kurie tik šienauja pievas ir gauna išmokas, K. Navickas nebuvo linkęs su jais kovoti. ES skiria lėšas aplinkosaugai ir kraštovaizdžio palaikymui. Matome, kad paukščių populiacija auga, vadinasi tikslus šios priemonės pasiekia. Naudą visuomenei atneša ne tik pagaminta produkcija, bet ir kraštovaizdis, sveikas dirvožemis, sumažinta klimato kaita, kaimo infrastruktūra.

„Rezultatas nėra tik pagaminta produkcija. Jei plėsime dirbamus plotus kaip Kazachstano stepėse, turėsime bėdų. Visuomenė marga ir tokiai politikai nesulauksime pritarimo iš žmonių, kurie gyvena mieste. Vyriausybė tam ir yra, kad suderintų visų pozicijas“, – aiškina K. Navickas ir pastebi, kad kinta ir pats ūkininkavimas.

Pavyzdžiui, daugėja mėsinių galvijų, kurie lauke laikomi ištisus metus, tačiau tai kelia mėšlo tvarkymo sunkumų. Iš kitos pusės, ši sritis ateinant vadinamajam Žaliajam kursui patraukli, ypatingai nenašiose žemėse ir ten, kuri žmonių tankis nedidelis. Įmanoma rasti ir agrotechninius sprendimus, kad ir intensyvus ūkininkavimas būtų kuo mažiau žalingas gamtai.

K. Navickas įvardino ir tikslus, kuriuos norėtų pasiekti per ketverius kadencijos metus. Tai mažų ir vidutinių ūkių dalyvavimas maisto grandinėje, kad jie kurtų didesnę vertę bei pardavinėtų ne žaliavą, o vartotojams skirtus produktus. Kitas siekis baigti milžinišką priešpriešą tarp aplinkosaugininkų ir žemdirbių. Be to, siekis išugdyti kuo daugiau modernių gamybinių ūkių.