Ligos protrūkis vienoje iš „Vilkijos ūkio“ grupės ūkio fermų prasidėjo gana netikėtai – krito kelios audinės ir bendrovės vadovai įtarė, kad gali būti kažkas netvarkoje su maistu. Tačiau kai koronavirusas buvo nustatytas vienam iš šios fermos vadovų, įtarta liga ir kreiptasi į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybą. Užkratą parodė laboratorinė analizė.
„Žmonėms, kurie dirba šalia žvėrelių pavojus yra, tačiau Europos ligų ir prevencijos bei kontrolės centras atliko rizikos vertinimą ir pagal jį nuspręsta, kad virusas, kuris nustatytas audinių fermose bendrąja prasme nėra pavojingas visuomenei. Darbuotojai turi papildomai saugotis“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas ir priduria, kad žmogus gyvūną užkrečia greičiau nei gyvūnas žmogų.
Vadovas: šis užkratas smulkmena
Jonavoje koronavirusu susirgo fermos vadovas, o antradienį buvo praneštas apie padidėjusį žvėrelių kritimą. Ištyrus mėginius nustatytas užkratas virusu. Dabar ūkiui taikomi apribojimai, išvežti produkciją draudžiama.
„Tai vienas iš mūsų ūkių. Jei žiūrėsime per audinių sveikatingumo prizmę, tai šis užkratas smulkmena. Švedija nemigdo net sergančių žvėrelių, tik Danija supanikavo. Lietuvos veterinarai taip drastiškai elgtis nenusiteikę“, – aiškina Česlovas Tallat-Kelpša, „Vilkijos ūkio“ vadovas, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas.
Jis sako, kad jei bus naikinama dalis žvėrelių, ūkininkams būtų svarbi žinia, kad valstybė jų nepaliks bėdoje, kitaip ūkininkai ligą slėps, nes ją aptikti sunku. Krenta nedaug žvėrelių ir tik augintojo sąžinės reikalas pasakyti apie tai ar ne. Mes patys kreipėmės į veterinarijos tarnybą ir pranešėme apie riziką, nors ir galvojome, kad tai ne koronavirusas. Ekonomiškai tai nedidelė našta. Daugiau baimės. Pagal simptomus žvėrys krito dėl nekokybiško pašaro.
„Mokslas jau įrodė, kad nepaisant baimių, rizika užkratą gauti žmogui labai menka“, – sako Č. Tallat-Kelpša.
Ūkis draustas, tačiau neaišku ar koronavirusas bus vertinamas kaip draudiminis įvykis.
„Ten laikoma apie 60 tūkst. žvėrelių ir visi masiškai nebus naikinami. Naikinsime tik tuos, kurie laikomi narvuose, kur, kaip matome, yra sergančių žvėrelių. Dabar kailių lupimo metas, šio proceso nestabdysime ir kailiukus reikės palaikyti šaldiklyje, kad žūtų virusas“, – aiškina V. Paulauskas.
Darbuotojams, kurie serga, į fermą įeiti draudžiama. Kitiems reikės papildomų saugumo priemonių. Renkame informaciją ir apie sergančius žmones, kurie dirba žvėrelių ūkiuose.
Kol kas priimtas sprendimas nugaišinti 22 užkrėstuose narvuose laikomas audines (apie 40 vnt.), o gyvūnų gaišenas saugiai sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.
Asociacijos vadovo duomenimis, piko metu Lietuvoje per metus buvo užauginama apie 2 milijonai kailių, kainuojančių apie 60 mln. eurų. Tada veikė 150 ūkių, dabar virš 100. Č. Tallat-Kelpša skaičiuoja, kad žvėrelių augintojai atneša iki 8 proc. viso Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto, nes beveik visa produkcija realizuojama užsienyje. Sektoriuje dirba, jei skaičiuosime ir kailių perdirbėjus, iki 3 tūkst. žmonių. Vien fermose pluša apie 1500 samdomų darbuotojų ir ūkininkų.
