Kandidatė spaudos konferencijoje pristatė savo viziją.


D. Miniataitė sako, kad sprendimą priimti pasiūlymą tapti ministre lėmė tai, kad ji turi pakankamai daug patirties žemės ūkio srityje: dirbusi žemės ūkio viceministre, dalyvavusi derybose su Europos Komisija.

Anot jos, pirmieji darbai ministerijoje būtų pridėtinės vertės žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės sektoriuose didinimas. Tačiau ji pabrėžė, kad kol kas kalba kaip kandidatė, nes Vyriausybės programos dar nėra ir kalbėti apie konkrečius žingsnius dar anksti.

„Kas yra pastebėta ne tik mūsų, bet pastebi ir Europos Komisija, kad nežiūrint tai, jog milijardinės paramos ateina, proveržio šioje srityje nėra. Manau, kad vis dėlto pridėtinės vertės kūrimas ir konkurencingumo didinimas šiai dienai yra vienas svarbiausių uždavinių. Čia kalbame sąsajoje su žaliąja pertvarka. Pridėtinė vertė turi atsirasti naudojant inovatyvias technologijas, aukštesnės vertės produktų kūrimo grandines, kas Europoje yra daroma jau pakankamai ilgą laikotarpį. Reikia Lietuvai tai irgi pradėti. Tada atsiranda darbo vietos regionuose, tada ir jos daugiau apmokamos“, – sakė kandidatė į ministres.

Jis sakė, kad vyksta transformacija iš tradicinės ekonomikos, pagrįstos iškastiniais ištekliais į bioekonomiką. Tai vienas iš darbų.

„Svarbiausias būsimo ministro darbas tai 2020–2027 m. finansinis laikotarpis. Kaip dabar strategiškai sudėliosime paramos ir strategijos prioritetus, taip ir gyvensime ateinantį dešimtmetį. Tai žaliasis kursas, klimato kaitos problemos. Dauguma investicijų neatneš tiesioginio pelno. Reikės dėlioti paramą taip, kad ūkių ekonominė situacijas nepablogėtų. Turi pasikeisti mūsų mentalitetas –ne tik gamyba, bet ir vartojimas turi būti tvarūs“, – kalbėjo D. Miniataitė, ar bus naikinamos įvairios lengvatos ūkininkams ji nedetalizavo.

Kandidatė sako, kad, pavyzdžiui, Skandinavijoje prioritetas yra ekonomikos žiediškumas ir tokia turės tapti mūsų linijinė ekonomika. Tai ne tik ūkininkų problemos, jos paliečia visą maisto gamybos ir vartojimo grandinę.

„Moduliacija (išmokų ribojimas didiesiems ūkiams) klausimas bus skaudus ir aktualus, apie tai kalbėjome ir su premjere I. Šimonyte. Mes jau esame tokiame taške kai turime susitelkti, nes žmonių tankumas regionuose labai mažas. Net turėdami daug pinigų nieko nepadarysime jei kaime nebus žmonių. Tai kelia klausimą apie stambių, vidutinių ir smulkių ūkių santykių. Turime pasiekti, kad vidutinių ūkių daugėtų ir jie taptų prekiniais. Moduliacijos galime norėti, galime nenorėti, tačiau Europos Komisija nusprendė, kad jis bus ir jis neišvengiamas“, – dėlioja D. Miniataitė.

Kaip vidutinį ūkį, kuris būtų labiausiai remtinas, tai 50–100 ha mišrus ūkis. Visai mažiems taip pat reikia pasiūlyti galimybes, tačiau nespecializuoti ūkiai iš kelių hektarų nepragyvens.

„Sofos ūkininkai nepriimtini. Žemėje turi būti kuriama pridėtinė vertė. Jei ji tik vieną kartą nušienaujama ir mokamos išmokos, tai mūsų resursas neišnaudojamas. Šiuos plotus turėtume efektyviau naudoti kaip vieną iš gamybos priemonių“, – svarsto kandidatė į žemės ūkio ministres.