Anksčiau vyravusi nuostata, kuri eliminuodavo nenugalimos jėgos aplinkybių taikymą žemės ūkio sutartyse, buvo grindžiama tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiama dėl ūkininko atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl gamtos reiškinių (liūčių, sausrų, šalnų ir pan.) išaiškinta, kad ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, rašoma pranešime.

Pasaulyje vykstanti klimato kaita ir dėl to kylantys ekstremalūs gamtos reiškiniai neaplenkia ir Lietuvos. Šalies žemės ūkyje per neilgą laikotarpį dėl ekstremalių gamtos sąlygų jau ne kartą buvo skelbiama ekstremali situacija: 2017 m. dėl liūčių, 2018 m. dėl sausros, 2019 m. dėl sausros.

Šie klimato pokyčiai pakeitė ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį rudenį priimtoje nutartyje pasisakė, jog galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys.

Teismas išaiškino, jog tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžiama konstatavus šių sąlygų visumą:

tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;

šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Nenugalimos jėgos aplinkybės vertinamos kiekvienu atveju individualiai pagal konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes.

Teismo pateikti išaiškinimai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo keičia iki šiol suformuotą požiūri į ūkininkų galėjimą numatyti nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui. Taigi, ekstremalūs reiškiniai, nebūdingi Lietuvos klimatui, kurių ūkininkas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, gali būti laikomi nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

Pasikeitusi teismų praktika, tikėtina, turėtų skatinti ūkininkus ir žemės ūkio produkcijos pirkėjus didesnį dėmesį skirti sudaromų sutarčių sąlygoms ir formuluotėms, kad vėliau būtų galima pasinaudoti arba susiaurinti galimybę pasinaudoti atleidimo nuo atsakomybės galimybe, susidūrus su ekstremaliais gamtos reiškiniais.