Pora vyrų anuomet Kerbušių kaime buvo užsimoję pradėti šių švelniakailių žvėrelių auginimo verslą. Dabar audinės atsidūrė koronaviruso išsigandusio pasaulio taikiklyje.
Kol gamtos mylėtojai kovojo prieš audinių kankinimą kailių versle, šiuos nelaimingus gyvūnus užpuolė dar ir mutavęs koronavirusas. Jau šešios valstybės: Danija, Nyderlandai, Ispanija, Švedija, Italija bei Jungtinės Amerikos Valstijos, pranešė apie audinių ūkiuose atsiradusį naują virusą SARS-CoV-2, sukeliantį tą pačią COVID-19 ligą.
Mokslininkų teigimu, švelniakailiai žvėreliai, nuo žmonių užsikrėtę koronavirusu, tapo palankiais rezervuarais jam mutuoti. O baisiausia, kad taip pasikeitusį virusą audinės gali lengvai grąžinti žmogui bei kitiems gyvūnams, tarp jų ir katėms.
Koronaviruso pamokytas pasaulis nebelaukia ir puola naikinti naujus ligos nešiotojus. Drastiškiausių priemonių ėmėsi Danija. Joje nurodyta naikinti ligos židiniuose bei aplink juos 7,8 km atstumu esančiuose ūkiuose laikomus žvėrelius.
Atsirito panika
Lietuvoje registruota apie 100 audinių ūkių, juose auginama apie 1,3 – 1,5 mln. žvėrelių. Toks verslas populiariausias Šiaulių, Radviliškio rajonuose. Panevėžio rajone audinių ūkis – vienas, įsikūręs Žibartonių kaime.
Čia 96 tūkst. gyvūnėlių kailiams augina paties Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos bendrovė „Vilkijos ūkis“. Dar vieną ūkį ši įmonė turi Kauno rajone.
„Baimės mūsų sektoriuje iš tiesų atsirado, raginame darbuotojus stebėti gyvūnus, eiti prie jų tik tiek, kiek būtina, dėvėti kaukes. Tačiau imtis radikalių priemonių neskubame“, – teigia audinių augintojas. Vyriausybė kol kas nenurodė naujų reikalavimų tokiems ūkiams. Tiesiog prašoma augintojų atidžiau stebėti žvėrelių bei jų prižiūrėtojų sveikatos būklę. Apie atsiradusius įtarimus dėl naujo viruso būtina pranešti atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Pastaroji kol kas nevažiuoja į audinių ūkius ir jų netikrina.
Skirtingos sąlygos
Č. Tallat-Kelpšos nuomone, mutavęs koronavirusas net pavojingesnis už pirmtaką, nes gali judėti tarp žmonių ir gyvūnų. Tačiau lietuviškuose audinių ūkiuose, anot jo, virusui plisti mažiau sąlygų nei Danijoje.
„Mes savo gyvūnus laikome atvirose lauko teritorijose, stoginėse, ir didesniais atstumais. Danijoje audinių koncentracija žymiai didesnė ir pačių ūkių pagal šalies dydį labai daug – per tūkstantį. Ten dabar utilizuojamame 7,8 km pavojaus spindulyje gali atsidurti kelios dešimtys fermų“, – pasakoja Č. Tallat-Kelpša. Danų ūkininkai, anot jo, nė nelaukdami audinių sezono pabaigos jau dabar suskubo „nuimti derlių“.
Nors tam, kad šių žvėrelių kailiukas visiškai užaugtų, dar turėtų praeiti bent pora savaičių, valstybė ten kompensuoja paankstintus darbus.
„Iš pradžių Danija buvo nusprendusi visas audines migdyti ir utilizuoti. Dabar jau išskirtos grėsmės zonos ir ten, kur pavojaus nėra, galima dirti kailiukus. Už tai, kad tokia veikla būtų paskubinta, valstybė moka po 22 kronas už žvėrelį“, – aiškino Č. Tallat-Kelpša. Lietuvoje audinių augintojai, kol liga dar užsienyje, neskuba.
Pačioms audinėms, pasak asociacijos pirmininko, nauja liga nėra baisi – šie gyvūnai virusu perserga lengvai, ypač jei buvo skiepyti nuo pneumonijos. Lietuvos ūkiuose, pašnekovo žiniomis, paprastai visos audinės gauna tokią vakciną.
Nuspėjo problemas
Audinių verslas Lietuvoje, Č.Tallat-Kelpšos pastebėjimu, traukiasi, nes rinka jau perpildyta. O kadaise ir lietuviai augino per 2 mln. audinių. Visa mūsų šalyje užauginta tokia produkcija eksportuojama. Vienos audinės kailiukas Lietuvoje dabar kainuoja 16–20 eurų.
Tai, pasak pirmininko, žemiausia tokios prekės kaina per visą pastarąjį dešimtmetį. Audinių sezonas trunka nuo pavasario, kai žvėreliai suporuojami, iki rudens, kai diriami kailiukai. Žiemoti paliekama tik veislei plėsti skirta banda. Prieš ketverius metus planų pradėti tokį verslą buvo ir Paįstrio seniūnijoje. Du vyrai anuomet pristatė seniūnui projektą statyti audinių fermą Kerbušių kaime.
„Jau tada lyg koks aiškiaregys nuspėjau, kad su tokiu verslu mums ne pakeliui“, – juokauja Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas. Pasak pašnekovo, ant jo stalo vieną dieną atsirado beveik 500 puslapių knygą apie gražią kailiukų viziją rajone.
Nusipirkę negyvenamą sodybą Kerbušiuose autoriai įrengtose stoginėse ketino apgyvendinti kone 30 tūkst. audinių. „Projektas planuotas atokioje vietoje tarp dar dviejų sodybų. Vienoje jų dar buvo gyventojų, kuriuos naujakuriai „gražiuoju“ išprašė – liepė parduoti sodybą ir išsikraustyti, kitaip esą jie būtų turėję rūpesčių“, – pasakoja seniūnas.
Investuotojų neįsileido
Buldozerinis atėjūnų įžūlumas ir mintis, kad visai netoli tankiau apgyvendintose Puodžiūnų bei „Poisio“ sodininkų bendrijose pasklis šeškus menančių gyvūnėlių kvapai bei juos puolantys parazitai, V. Šležui labai nepatiko.
„Kaip tik tuo metu prasidėjo projekto poveikio aplinkai vertinimas. Jame turėjo būti ir mano parašas, bet nusprendžiau sumanymo netvirtinti ir dar sukursčiau aplink gyvenančius žmones pasipriešinti netradiciniam ūkiui pašonėje. Karvių, kiaulių fermos mums įprastos savais kvapais, o čia visai kas kita“, – prisimena seniūnas.
Į šią kovą jis teigė taip pat pasitelkęs žiniasklaidą ir nepageidaujamo projekto rengėjų konkurentus. Šie tiek išvargino savo klausimais ir protingais komentarais investuotojus, kad triukšmas persikėlė į valstybines instancijas. Projektą įvertinti dėl jo pasekmių sveikatai paprašyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Čia audinių vizija ir užgeso.
„Kaip dabar su tuo projektu: ar jis užverstas, ar kada grįš, taip ir nežinome – negavome jokio atsakymo apie jo baigtį. Bet tie kostiumuoti berniukai į mūsų kraštą taip ir nebegrįžo. Jų pirkta sodyba baigia griūt apleista“, – pasakoja V. Šležas.
Jis net neabejoja, kad dabartinės pandemijos akivaizdoje audinių fermos tikrai būtų tikrai sudrumstusios gyventojų ramybę.
Stebi grįžtančius emigrantus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė paaiškino, kad ši tarnyba neturėjo prievolės vertinti planuoto audinių ūkio Paįstrio seniūnijoje. Nors dokumentai tam buvo rengiami, projektas taip ir liko nepatvirtintas. O patys investuotojai paskui jau ir nebepasirodė.
„Pagal nurodytą gyvūnų skaičių tai turėjo būti mažas ūkis. Todėl mes neprivalėjome jo vertinti. Kaip galiausiai projektas pasibaigė, neturime žinių“, – kalbėjo R. Abromaitytė.
Danijos bėdos privertė šią tarnybą prisiminti audines. Dėl koronaviruso stebėsenos ir kontrolės vargstantys NVSC darbuotojai gavo nurodymą dar ir sekti, ar nėra iš Danijos audinių ūkių į Lietuvą grįžtančių emigrantų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus Žydrūno Vaišvilos teigimu, audinių ūkiai Lietuvoje tikrinami reguliariai, Žibartoniuose – taip pat. Čia tikrintojai iki šiol dar nėra radę pažeidimų ir teigia, kad šiame ūkyje dirbama tvarkingai, laikantis visų taisyklių.
Skaitykite daugiau čia.
