„Nežinome, kaip viskas vystysis toliau. Jei scenarijus bus toks pat, kaip pavasarį, bus blogai. Per pirmą karantiną mūsų kooperatyvas daug daržovių atidavė biokuro gamintojams, nes jų nebuvo kur parduoti“, – aiškina Martynas Laukaitis, daržovių ūkio savininkas.
Kadangi šiemet geras derlius visoje ES, tai kartu su karantinu kelia papildomą įtampą.
Mažėjo kartais
Jis sako, kad viešojo maitinimo užsakymai Lietuvoje praktiškai dingo. Eksportas kol kas nesustojo. Baltijos šalyse, lyginant su vasara, pardavimai maitinimo įstaigoms krito 7 kartus. Ūkių išgyvenimas priklausys nuo to, kiek suvartojamo kiekio perims prekybos tinklai ir kiek tęsis ribojimai.
„Ribojimai vėl smarkiai paveiks ūkininkus, kurie daržoves tiekia viešojo maitinimo įstaigoms ar perdirbėjams, kurie jas paruošia šiam sektoriui. Reikėtų kažkaip kitaip teikti laikinąją paramą maitinimo įstaigoms, kad ir joms, ir jų klientams, ir produktų tiekėjams neštų naudą. Man patiko Didžiosios Britanijos schema viešojo maitinimo sektoriui, kai kompensuojamos nuolaidos iki tam tikros sumos, padarytos lankytojui. Šiuo atveju būtų tiems, kurie užsisako maistą į namus. Tada nenutrūksta grandinė – darbuotojai turi darbo, produktų tiekimo grandinė nenutrūksta, apyvarta nesustoja. Pas mus verslas sustabdomas ir turi prašyti paramos. Gamyba ir verslas turi nestoti“, – dėsto Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Į prekybos tinklus nepersikelia
M. Laukaitis irgi pripažįsta, jog nėra taip, kad viskas, ką parduodavo restoranams ir valgykloms, staiga nuperkama prekybos tinkle. Realizuojami kiekiai priklauso nuo kultūrų. Pavasarį bulvių pardavimai mažėjo nedaug, nes tas, kuris bulvių košės nesuvalgė kavinėje, šią daržovę nusipirko prekybos tinkle. Tačiau burokėlių realizavimas krito labai stipriai, nes šią kultūrą ypatingai naudoja viešojo maitinimo įstaigos, o namie žmonės renkasi kitą maistą. M. Laukaitis sako, kad mato bendrą tendenciją – žmonės renkasi vis daugiau pusfabrikačių. Bulvių pusfabrikačių nėra.
„Nebus taip, kad viskas bus išsaugota sandėliuose ir išparduota pasibaigus karantinui. Ūkiai turi ribotus pajėgumus paruošti produkciją rinkai. Fiziškai neįmanoma, tarkime, per tris mėnesius paruošti pardavimui tą patį kiekį daržovių, kiek būdavo paruošiama per aštuonis mėnesius, o ir poreikio tokio nebu“, – niuansus aiškina Z. Cironkienė.
Keičiasi skonis
Z. Cironkienė vardina ir kur bus didžiausi nuostoliai: bulvės, burokėliai, kopūstai, nestandartinės morkos, svogūnus gal pavyks parduoti. Jais, kaip ir česnakais, žmonės stiprina imunitetą. Kopūstų pardavimai, kaip ir jų plotai, mažėja kiekvienais metais – ir vartotojai, ir augintojai juos keičia kitomis daržovėmis. Su bulvėmis ir burokėliais gali pasikartoti pavasarinė situacija, nes nemaža dalis šių daržovių skirta eksportui, o tarptautinė prekyba per karantiną sulėtėja. Šiuo metu tvarkingai vykdomos ilgalaikės sutartys – pirkėjai kol kas neatšaukė įsipareigojimų – tačiau praktiškai nėra vadinamų „spot“, t.y. neplanuotų pirkimų, kai viename ar kitame regione tiekėjams pritrūksta produkcijos. Tokių pirkimų kiekiai paprastai nebūna dideli, tačiau dažni, kaina gera ir atsiskaitoma iš karto. Penkerius metus iš eilės dalyvaudami „Fruit Logistica“ parodose, siekėme padidinti Lietuvos augintojų žinomumą šiame rinkos segmente. Momentiniai pirkimai sumenko visose ES šalyse, nes Europoje pakankamai geras daržovių derlius, šalys kol kas pasikliauja vietine produkcija.
„Augintojai sulaikę kvapą laukia kas bus, pavyzdžiui, lapkričio mėnesiui dar nėra morkų užsakymų programai „Vaisiai ir daržovės mokykloms“, kurie turėjo būti padaryti mėnesio pirmosiomis dienomis“, – dėsto Z. Cironkienė.
Iš kitos pusės nerimą kelia ir naujoji ES politika –atsigręžti į savus augintojus ir mažinti importą, o tuo pačiu ir išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
