Kaip yra iš tikrųjų? Kokiais teiginiais galime tikėti, o kokie nepatikimi, nepagrįsti jokiais tyrimais. Kaip žvėrelių augintojai ruošiasi galimiems sukrėtimams iš krizės dar neatsigavusioje kailinių žvėrelių rinkoje? Kalbiname Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką, AB „Vilkijos ūkis“ direktorių Česlovą Tallat-Kelpšą.

Atrodė, kad kailinių žvėrelių augintojai jau atsirems į krizės dugną ir prasidės pakilimas, tačiau šį kartą ciklas užstrigo. Kokia padėtis pasaulinėje rinkoje?

Metų pradžioje jau matėme šviesą tunelio gale, nors kailių kainos dar buvo žemesnės nei savikaina, tačiau jau ne žlugdančios. Deja, koronaviruso pandemija viltis sužlugdė. Metų pradžioje laukėme pirmojo aukciono, tačiau staiga viskas pasikeitė – negalėjome keliauti, aukcionai buvo sustabdyti. Dar buvo bandymai aukcionus rengti internetu, tačiau ši idėja nepasiteisino. Rugsėjo mėnesį jau vėl pabandėme kvėpuoti – įvyko pirmieji aukcionai, kainos buvo žemos, bet turėjome vilčių, juo labiau, kad Kinijoje padėtis dėl koronaviruso stabilizavosi. Tačiau štai paskutinės žinios visas viltis sužlugdė.

Kodėl būtent audinės užsikrečia koronavirusu?

Būtent – ne tik audinės. Tačiau kol kas išskirtos tik audinės. Pirmoji reakcija buvo drastiška. Stambiausia audinių augintoja pasaulinėje rinkoje Danija priėmė labai griežtus sprendimus – be jokių išimčių sunaikinti auginamas audines fermose, kuriose nustatyti Covid-19 atvejai ir fermose, kurios nuo židinio nutolusios 7,8 km. Pastariesiems palikta galimybė audinėms nudirti kailius, tačiau ir tokiuose ūkiuose negalima pasilikti audinių veislei – fermos turi likti tuščios, tikėtina, iki 2021 m. lapkričio pradžios.

Ar išliks Danijos žvėrelių augintojų ūkiai? Kokios priimtų sprendimų pasekmės?

Svarbiausia – Danija prarado per šimtą metų kurtą audinių genofondą. Mano žiniomis, danai jau pripažįsta paskubėję, nes buvo sunaikintos audinės ir sveikuose ūkiuose. Dabar sunku pasakyti, kokios bus teisinės pasekmės, nes pasielgta pažeidžiant galiojančius įstatymus. Aš negaliu vertinti, nes neturiu pakankamos informacijos. Galiu tik pasvarstyti – jeigu virusas taip lengvai peršoka nuo vienų prie kitų ir taip pasikeičia, kad jo nebegalima atpažinti, tai jeigu tikrai taip yra, tai visų mūsų laukia didelės problemos.

Audines koronavirusas pasiekė nuo žmonių?

Taip, o dabar keliama versija, kad nuo audinių jis vėl gali pasiekti žmones. Tačiau grėsmės esmė – jeigu taip nutiko su audinėmis, tai gali nutikti ir su kitais gyvūnais, pavyzdžiui, su katėmis, šunimis ir t.t. Tačiau kol kas daugiau spėlionių. Mokslininkai neskuba daryti išvadų.

Ar Lietuvoje veikiančiuose audinių ūkiuose jau užfiksuoti žmonių susirgimai?

Kol kas tokių žinių nėra. VMVT sugriežtino kontrolę, bet ir mes patys bandome dirbti labai izoliuotai. VMVT nurodė pranešti atvejus apie prie audinių dirbančių žmonių susirgimus. Taip pat turėtume informuoti, jeigu pastebėtume žvėrelių susirgimus.

Kaip Covid-19 paveikia audines?

Remiuosi danų augintojų pasakojimais. Taigi pasak danų, ūkiai, kuriuose audinės buvo paskiepytos nuo pneumonijos (Lietuvoje nuo pneumonijos audinės irgi skiepijamos), audinių ligą sunku pastebėti. Nepaskiepytos ir viruso paveiktos audinės prasčiau ėda, čiaudi, kosti, šiek tiek daugiau krenta – jeigu ūkiuose fermoje krenta 2-5 audinės, tai viruso atveju kritimai pasiekia 30-40. Taigi audinės perserga ir daugiau problemų nelieka, tačiau pavojus kilo dėl tikimybės, kad per audines gali užsikrėsti žmonės.

Taigi žmonės užkrėtė audines, o dabar virusas iš audinių gali vėl sugrįžti bumerangu?

Mokslininkai dar neskelbia ar tokia galimybė galima, tačiau yra tokia tikimybė ir dėl baimės, kad taip gali nutikti, danai priėmė drastišką sprendimą utilizuoti auginamas audines. Kol kas aišku, kad viruso židiniai Danijos ūkiuose kilo tik tuose ūkiuose, kuriuose dirbo susirgę darbuotojai.

Ar planuojama ką nors pakeisti auginant audines Lietuvoje?

Tokių rekomendacijų nėra. O ir ką gali pakeisti, juk žvėrelius reikia prižiūrėti, maitinti, atlikti būtinus darbus. Mes tik imamės organizacinių priemonių – reguliuojame, ribojame darbuotojų kontaktus, kad susirgimo atveju išvengtume grandininės reakcijos.