Kokybe nebenusileidžiam ir vakariečiams.

„Lietuviai atranda salierų stiebus. Aš pats šią daržovę atradau tik šiais metais. Kokybė puiki, niekuo nenusileidžia itališkiems ar ispaniškiems. Kiekvieną sezoną jų kiekiai vis didėja“, – pasakoja Nerijus Pranckus, didmeninės prekybininkės vaisiais ir daržovėmis „Litbana“ pirkimų vadovas.

Didmenoje kilogramas salierų kainuoja nuo 0,8-1 Eur/kg. Be to, pasak prekybininko tai nėra lepi daržovė ir jos priežiūra bei rinkimas kur kas paprastesnis nei mėtos ar baziliko.

Kita daržovė, kurios vartojimas auga ir su kuria galime konkuruoti su lenkais, tai porai. Mūsiškiai gali užtikrinti tinkamą kokybę ir yra konkurencingi.

„Keičiasi ir kitos rinkos. Anksčiau buvo sudėtinga reguliariai pirkti šilauoges iš lietuviškų ūkių. Dabar jų plotai padidėjo ir jas galima gauti panašia kaina kaip siūlo lenkai. Ypatingai sparčiai auganti kultūra smidrai ir jų kaina konkurencinga“ – dėsto N. Pranckus.

Vietos neberanda tokia daržovė kaip rūgštynės, kurios prieš keletą metų buvo labai perkamos.

Visgi patys augintojai, nors ir pripažįsta, kad naujos kultūros patrauklios, tačiau žaibiško jų šuolio nežada.

Salierai

„Su lapkotiniais salierais viskas gerai, bet mums dar reikia išmokti auginti šakniavaisinius salierus. Porai taip pat parduodami be bėdų. Kol kas Lietuvoje profesionalius šių daržovių augintojus galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kalbant apie rinką, šios daržovės brangesnės už įprastines ir jas renkasi tie, kurie įvairina savo mitybą ir neapsiriboja kopūstais, burokėliais, į salotas deda ne svogūnus, bet porus“, – iš kur atsirado niša naujoms kultūroms aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.

Specialistė neprognozuoja, kad porai ir salierai savo mastu kada nors nukonkuruos kopūstus ar burokėlius. Greičiau užims vietą šalia jau įsitvirtinusių salotų. Tačiau spartaus jų plotų ir kiekių augimo nebus, bent kol kas.

„Porus ir salierus augina žmonės, sukaupę kelių metų patirtį, investavę į prekinį paruošimą ir kt. Lietuvoje nėra ir konsultantų, kurie galėtų padėti ūkiui tapti profesionaliais žaidėjais rinkoje, tad naujokai greitai neateis“, – problemą įvardina Z. Cironkienė.

Yra ir kitos priežastys, dėl kurių ne kiekvienas augintojas ryžtųsi šias daržoves auginti – salierai ir porai reikalauja daug rankų darbo. O tai didina produkcijos išauginimo savikainą, nekalbant apie tai, kad visada yra grėsmė, jog dalis derliaus gali būti nenuimta, neparuošta pardavimui, nes kaimuose trūksta darbo jėgos. Be to, kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnė kaina, o ir lenkai visą laiką alsuoja į pakaušį, kurie ir nustato kainą Rytų rinkoje. Lenkijoje šių daržovių plotai didesni, prekybos tinklai ir didmeninės prekybos įmonės lenkų produkciją naudoja kaip tramdomuosius marškinius derantis kainas. Tai tarsi rimbas ūkininkams virš galvos – neparduodi už siūlomą kainą, atsivešim iš lenkų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)