Kitas niuansas – nors reikalavimų ir darbų daugėja, tačiau už tai žemdirbiams nebus kompensuojama. Apie tai kalbėjomės laidoje Delfi Tema.


„Tiek aš, tiek Stasys Jakeliūnas, balsavome prieš naują Bendrąją žemės ūkio politiką, nes ji nesprendžia pagrindinės problemos – neužtikrina ūkininkų ūkių gyvybingumo. Žinome, kad parama atskirose šalyse sudaro nuo 15 iki 30 proc. ūkininkų pajamų, kitą dalį reikia užsidirbti. Tačiau pasiūlyta politika neleis jiems uždirbti. Siūliau, kad visos šalys gautų ne mažesnes nei vidutinės ES išmokos, šiai idėjai nebuvo pritarta“, – aiškina Bronis Ropė, Europos parlamento narys.

Nors EP dokumentą jau priėmė ir jis jau turėtų įsigalioti nuo 2023 m., tačiau dar vyks derybos su Europos Taryba ir kada jos baigsis ir koks bus rezultatas niekas nežino. Be to, kiekviena šalis privalės paruošti savo planus, kaip įgyvendins reikalavimus, pavyzdžiui, mažins kenksmingus išmetimus ne 30 proc, kaip buvo planuota anksčiau, o 45 proc. Pasak B. Ropės, nors darbų pasiūlyta daug daugiau, tačiau pinigų šiems darbams nepridėta. Bendra žemės ūkio parama mažės dešimtadali.

„Jei kalbėsime apie įsipareigojimus Lietuvai, tai tiesioginių išmokų panaudojimas aplinkosauginėms programoms bus privalomos šalims narėms, bet ne ūkininkams. Jei žemdirbys matys, kad jam tai neapsimoka, galės nedalyvauti“, – aiškina B. Ropė ir pabrėžia, kad naujos politikos trūkumas, jog nebus sprendžiamas supirkimų kainų klausimas. Nors Senosiose ES valstybėse ūkininkai labai kooperuoti ir sugeba derėtis dėl kainų, Lietuvoje to nėra ir įvairūs tarpininkai pasinaudoja tuo. Ūkininkas nežino, kokias pajamas gaus sezono pabaigoje.

Bronis Ropė

Pasak B. Ropės buvo laukta, kad bus didesnis dėmesys trumposioms grandinėms, vadinamajai „nuo lauko iki stalo“ politikai, tačiau to nėra.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos vadovas pritaria, kad darbų ūkininkams ir reikalavimų pridėjo, o finansavimą pamiršo.

„Matome, kad ES spręsdama klimato kaitos problemas ir stabdydama didžiąją chemizaciją, tuo pačiu sprendžia ir savo rinkos problemas. Matome, kad, tarkime, vokiečiai remia savo ekologiškus ūkius ir vien iš mūsų atvežti iki jų žaliavą jau kainuoja apie 100 eurų tonai. Mes tiesiog tampame nekonkurencingais. Be to, viešasis sektorius perka tik iš savo regionų gamintojų ir tuo pačiu stumia mus ir lenkus. Jei mes atiduosime šį sektorių ir liksime tik pigios žaliavos tiekėjais, turėsime bėdų“, – dar vieną kampą įžvelgia S. Daniulis ir pabrėžia, kad mes esame unikalūs. Gaminame pigią žaliavą ir esame atskirti nuo perdirbimo. To nėra kitur Europoje.

„Pas mus žmogus du metus augina jautį ir jį parduoda po eurą už kilogramą. Jei nepadarysime namų darbų, tai po kelių metų bus dar skausmingiau. Be to, maisto gaminama per daug ir jis yra palyginti pigus. Tačiau ūkininkams dedami vis nauji reikalavimai, tačiau už jų įgyvendinimą nekompensuojama, tik reikia dirbti darbus“, – dėsto S. Daniulis.

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius, sako, kad ES ilgai laikėsi politikos, kad kitos pasaulio šalys turės rinktis europietišką produkciją, nes ji bus brangesnė, bet kokybiškesnė. Ši filosofija baigėsi tuo, jog paaiškėjo, kad pasaulis linkęs rinktis pigesnį produktą ir, pavyzdžiui, grūdų rinkoje konkuruoti su Rusija ar Ukraina jau tampa sudėtinga.

„Technologiškai dalis ūkininkų laikosi tausojančio ūkininkavimo reikalavimų, tačiau jų nėra dauguma. Pagal tyrimus, Lietuva, skaičiuojant kenksmingus išmetimus vienam hektarui, esame labai žali ir nuo dabartinio lygmenis sumažinti taršą yra kur kas sudėtingiau nei turint kur kas taršesnį ūkininkavimą, nors mūsų lygmens Vakarų šalys niekada nepasieks“, – dėlioja I. Jankauskas.

Nors jo vadovaujama asociacija jungia didelius ūkius, tačiau planuojamo išmokų mažinimo iki 60 tūkst. eurų jie nebijo, nes mano, kad apčiuopiamo rezultato nebus. Bendrovės ras kelius, kaip prisitaikyti.

„Žinant tai, kad EP nepritarė Tarybos sprendimui mažinti žemės ūkio finansavimą dešimtadaliu, dar neaišku, koks bus galutinis sprendimas. Šie pinigai ir galėtų būti panaudoti kompensuoti ūkių patiriamas išlaidas. Be to, Lietuvoje svarbu ūkininkų organizacijoms susėsti su Žemės ūkio ministerija ir sutarti, kokias pigiausias priemones renkamės. Tai ne tik ekologinių ūkių parama, dalyvauti reikės visiems ūkiams. Be to, negalime žiūrėti vien į žemės ūkį ir nieko nedaryti, pavyzdžiui, transporto sektoriuje.“, – aiškina B. Ropė ir pripažįsta, kad ES 20 proc. žemdirbių pasinaudoja 80 proc. paramos. Be to, Lietuvoje įsivyravusi ydinga praktika, kad remiama ne tik dirbančius ūkius, bet ir žemės savininkus. Parama turėtų atitekti tiems, kurie realiai dirba ir naujose taisyklėse mėginama reikalauti, kad ūkiai būtų gyvybingi.

S. Daniulis siūlo pasižiūrėti į statistiką. Lietuvoje 78 proc. ūkių deklaruoja iki 10 ha valdomą plotą ir negamina jokios produkcijos. Mums reikia atskirti tuos, kurie tiesiog palaiko gerą agrarinę būklę ir tuos, kurie gamina produkciją.

„Už pirmuosius 10 ha turėtų mokėti ne Žemės ūkio, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei neklausti už ką moka. Tai tiesiog parama, kad žmonės neitų į Užimtumo tarnybą. Dabar ši parama skiriama mokant Tiesiogines išmokas ir tai iškreipia visą žemės ūkio struktūrą“, – aiškina S. Daniulis.