Patogi geografinė padėtis, uosto kompanijų investicijos į terminalų plėtrą ir birių krovinių perkrovimo patirtis suteikė uostui galimybę ne tik sėkmingai konkuruoti, bet ir skelbti siekį tapti regiono grūdų perkrovimo lyderiu, rašo delfi.lv.

Lietuvos ūkininkai sako, kad tai neišvengiama. Tiesiog tokia geografinė padėtis, kad derlių gabenti iki Rygos, o ne iki Klaipėdos, iš pagrindinių mūsų aruodų tiesiog pigiau.

„Mūsų konkurencinio pranašumo pagrindiniai veiksniai – pakankamas gylis prie prieplaukos, kad galėtume priimti didelio tonažo laivus, taip pat išvystyta geležinkelių infrastruktūra, suteikianti galimybę grietai priimti ir sutvarkyti tiek grūdų krovinius iš visų Latvijos regionų, tiek ir tranzitinius krovinius. Svarbus vaidmuo tenka ir išvystytai uosto terminalų struktūrai su pakankamu pajėgumu priimti, saugoti ir perkrauti žemės ūkio krovinius“, – pabrėžė vienos iš didžiausių žemės ūkio krovinių perkrovimo kompanijos Rygos uoste „KS Terminal“ valdybos pirmininkas Erikas Cešeika.

Šiais metais grūdų sezonas prasidėjo dinamiškai. Mes jau perkrovėme beveik 200 tūkst. tonų grūdų, tai – geriausias rezultatas per visą mūsų kompanijos veiklos istoriją. Didžioji dalis krovinių – Latvijos grūdų augintojų produkcija, kurią mums atveža iš ūkių Žiemgaloje, taip pat gauname grūdų iš Latgalos, juos atgabena geležinkeliu, taip pat – grūdų krovinių iš Lietuvos. Mūsų didžiausias pranašumas grūdų rinkoje – pakankamas gilumas prie prieplaukų, kuris suteikia mums galimybę aptarnauti pačius didžiausius laivus, atplaukiančius į Rygos uostą. Mūsų terminalas yra kairiajame Dauguvos krante, iki jo patogiausia nusigauti grūdų gamintojams Žiemgaloje, o šis kraštas laikomas Latvijos duonos svirnu.“

Iš viso Rygos uoste grūdai perkraunami 12-oje terminalų, kurie išsidėstę abiejuose Dauguvos krantuose, patogiai prieinami tiekėjams.

Rugsėjis buvo sėkmingas mėnuo ir kitoms krovinių grupėms Rygos uoste. Lyginant su rugpjūčiu, konteinerinių krovinių apyvarta uoste padidėjo 3 proc. Mėnesio skaičiavimu, konteineriai Rygos uoste buvo antra pagal dydį krovinių grupe, o miško medžiagų kroviniai – trečia grupė.

„Situacija su kroviniais Rygos uoste keičiasi. Pastaraisiais metais sumažėjo iškasamų energijos išteklių (anglies ir naftos produktų), o kitose krovinių grupėse – žemės ūkio krovinių, konteinerinių krovinių ir miško medžiagų – pastebimas stabilumas arba augimas. Uoste daugėja latviškų krovinių, taip pat ir konteinerinių krovinių, tai – puiki tendencija“, – pabrėžė Rygos uosto vadovas Ansis Zeltinis.

„Rygos uosto ir jo terminalų pranašumas – gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Jei kokių nors krovinių perkrovimo apimtys mažėja dėl geopolitinių ar rinkos sąlygų, tai nereiškia, kad uosto terminalai nepakrauti ar kad uostas nustoja dirbti“, – teigė A. Zeltinis.

Ignas Jankauskas

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius sako, kad Šiaurės Lietuvos ūkininkai, kur pagrindiniai mūsų javų pasėlių plotai ( maždaug trečdalis viso mūsų šalies derliaus), eksportuoja savo grūdus per Rygą. Tai Pasvalio, Joniškio, Radviliškio dalies Panevėžio augintojai.

Kėdainiai, Šakiai, Marijampolė dirba su Klaipėdos uostu, nes į ten patogiau vežti traukiniais.

„Tai ekonominis, ne politinis sprendimas. Jei eksportuotojas veždamas vieną toną gali sutaupyti 5 eurus jis rinksis tą kelią. Jei veži 100 tūkst. t, suma reikšminga. Norėdamas perimti šį srautą, Klaipėdos uostas turėtų siūlyti milžiniškas subsidijas, kurios anksčiau ar vėliau būtų sustabdytos Konkurencijos tarybos, ar Europos Komisijos“, – aiškina I. Jankauskas.