Mėsainis be mėsos išliks, pienas be pieno – ne
Didžiausia intriga buvo, ar EP pritars pataisoms, kurios draudžia vadinti augalinės kilmės produktus mėsiškais ar pieniškais pavadinimais. Viename pasiūlymų buvo siūloma pripažinti kepsnį („steiką“), dešreles, eskalopą, mėsainį („burgerį“) išskirtinai mėsiniais patiekalai, o augalinės kilmės tokių patiekalų pavadinimai turėtų būti pakeisti. T.y. jokių „veganiškų mėsainių“ negali būti. Kiti EP nariai siūlė aiškiai žymėti tokius patiekalus, kad jie yra „be mėsos“, „veganiški“. Treti – leisti „veganiškus mėsainius“, bet drausti „veganiško kumpio“ pavadinimą.
„Aš esu valgęs tuos veganiškus „burgerius“ ir visais skanūs, bet čia ginčas ar gali būti „burgeris“ (mėsainis) veganiškas. Aš atskiriu – man ir taip, ir taip tinka“, – DELFI.lt dar prieš balsavimą kalbėjo europarlamentaras, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Juozas Olekas (Socialistų ir demokratų frakcija).
Italė iš Identiteto ir demokratijos frakcijos Mora Bizzotto, kalbėdama EP sesijoje buvo emocingesnė: „Nėra tokio dalyko, kaip mėsa be mėsos. Sintetinė mėsa, padaryta laboratorijoje, kurioje nei gramo tikros mėsos, negali vadintis mėsa. Mūsų ūkininkai ir vartotojai turi būti apsaugoti.“
Būtent ūkininkams kelia didžiausia grėsmę pastaruoju metu ypač išpopuliarėjusi „veganiška industrija“, kai vartotojams siūlomas lyg ir tas pats mėsainis, bet esą sveikesnis ir nekenkiantis aplinkai, nes yra augalinės kilmės.
Vis dėlto penktadienį EP atmetė visas pataisas, vienaip ar kitaip reguliuojančias veganiškų produktų pavadinimus
Tačiau pieno produktus europarlamentarai „apgynė nuo veganizmo“. Pagal EP priimtas pataisas „migdolų pienas“ turėtų vadintis „migdolų gėrimu“, neliktų ir „sūrio skonio“ ar „jogurto pakaitalo“, jei juose nebūtų naudojami pienas.
Nori paramos – ūkininkauk ekologiškai
Vis dėlto svarbiausias BŽŪP pokytis – ES šalių vyriausybės turėtų parengti strateginius planus, kuriuose būtų nurodoma, kaip konkrečiai jos ketina įgyvendinti ES tikslus, tarp jų – ir ekologinius. Europos Komisija prižiūrės, kaip šie planai suderinti su ES taisyklėmis bei kaip jie įgyvendinami.
„Komisija yra pasiūliusi vietoj anksčiau buvusio žalinimo (ką sunku apskaičiuoti ir t.t.), ekologinę schemą – 30 proc. paramos leisti per ekologinę schemą, kurią pasirinks kiekviena valstybė-narė atskirai ir turės apsiginti Komisijoje“, – DELFI.lt paaiškino kitas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė (Žaliųjų frakcija).
Jis pridūrė, kad jei ūkininkas norės dalyvauti ekologinėse programose, tai gaus papildomą paramą, jei nenorės – galės nedalyvauti.
Pasak J. Oleko, jei ūkininkai nenaudos aplinkai tausojančių priemonų (nepakankama sėjomaina ar pan.), tuomet vis dėlto gali būti apribotos ES išmokos, bet yra išlygos mažiems ir vidutiniams ūkiams. EP pritarė pataisai, kad gali būti imamasi sankcijų (5-10 proc. paramos nukirpimas), jei ūkiai pakartotinai nesilaiko aplinkosauginių ar gyvūnų gerovės taisyklių. Beje, Lietuva jau susilaukė Europos Komisijos grasinimų, nes nenutraukia kiaulių uodegų kapojimo praktikos ir taip pažeidžia gyvūnų gerovės taisykles.
Kalbant apie mažus ir vidutinius ūkius – tai viena iš EP siekiamybių. Todėl kitas BŽŪP pokytis – sumažintos išmokos didiesiems ūkiams.
„Pagal dabartinius skaičiavimus 80 proc. ES išmokų atitenka 20 proc. ES stambiausių ūkių“, – kalbėjo J.Olekas.
„Siūloma apriboti iki 100 tūkst. eurų vienam subjektui ir nuo 60 tūkst. pradėti mažinti. Dar numatyta neįskaičiuoti darbo užmokesčio ir mokesčių“, – teigė B. Ropė ir pridūrė, kad tai gali atsiliepti tik kokiems 80 ūkių, o Lietuvoje nustatytos „lubos“ – 150 tūkst. eurų.
Taip pat EP pritarė pataisoms, kurios numato baudas ūkiams, jeigu jie nesilaiko taikomų
darbo ir užimtumo sąlygų ir darbdavio įsipareigojimų.
„Tai mūsų frakcijos pasiūlymas dėl socialinių garantijų. Norint gauti paramą privaloma užtikrinti, kad darbuotojai gautų bent minimalų atlyginimą ir būtų užtikrintos kitos sąlygos – negyventų po 10 viename kambaryje kartu su karvėmis, kaip buvo Vokietijoje toks atvejis“, – kalbėjo J. Olekas.
Kita priimta pataisa ragina valstybes įgalinti ūkininkus 10 proc. savo žemės palikti nenaudojamos – biofaunai, nevaisiniams medžiams ar tvenkiniams. Taip pat EP kviečia labiau remti ūkininkus, kurie sumažina gamybą, kai išsibalansuoja rinkos ir kainos.
Ne visi palaiko
Vis dėlto ne visi EP nariai skubėjo pritarti BŽŪP reformai: vieniems ji buvo per mažai ambicinga, kitiems per mažai atsižvelgta į Europos Žaliąjį kursą ir t.t.
„Mano politinė grupė nepritarė naujai žemės ūkio politikai, nes ji nesprendžia esminio klausimo – visų ES ūkių gyvybingumo, kadangi parama sudaro nuo 15-30 proc. pajamų, o likusius ūkininkas turi susirinkti parduodamas produkciją, o nėra jokių produkcijos pardavimo saugiklių. Bankrotų yra daug, ūkių mažėja, jauni žmonės nenori eiti į ūkius“ – teigė Žaliųjų politinės grupės narys B. Ropė.
Jis dar prieš balsavimą sakėsi, kad laikysis frakcijos pozicijos, t.y. nepalaikys BŽŪP reformos: „Manau, kad Lietuvai nelabai tinkama dėl tos pačios priežasties – nesprendžia gyvybingumo klausimo, taip pat nenumatytas išmokų suvienodinimas iki 2027 m. Tai lieka vieni daugiau remiami ir mažiau remiami – nelygios konkurencinės sąlygos. Dėl to manau, kad reikia ją grąžinti patobulinimui.“
Tuo metu socialistas-demokratas J. Olekas sakėsi balsuosiąs už BŽŪP reformą, nes esą ten įtvirtinta parama jauniems ūkininkams (galimybė 4 proc. visos valstybės gaunamos ES paramos). Europarlamentaras taip pat teigė, kad jog bandė prastumti pataisą, kuri numatytų išmokų suvienodinimą, bet sulaukė stipraus pasipriešinimo.
Vėliau B. Ropė taip pat teigė, kad siūlė pataisas, kuriomis buvo siekiama suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams, bet nesulaukė palaikymo ir tuo iš dalies apkaltino tautiečius: „Nors visi, išskyrus A. Maldeikienę, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai balsavo už šias pataisas, jų atstovaujamose frakcijose reikiamo palaikymo nebuvo. Akivaizdu, kad kolegos lietuvaičiai savo frakcijų viduje nedirbo arba dirbo nepakankamai.“
EP pritarė pataisai, kurioje skelbiama, kad iki 2024 m. išmokos turi siekti 75 proc. vidurkio, o iki 2027 m. – 100 proc.
BŽŪP reformą prastūmė trys didžiausios frakcijos Europarlamente: Europos liaudies partija, socialistai-demokratai ir grupė „Atnaujinkime Europą“.
„Iš Europos žinia-noras – kad daugėtų mažų ir vidutinių ūkių ir kad neįsigalėtų monokultūros Lietuvos laukuose“, – sakė J.Olekas.
ES ministrai taip pat sutarė
Beje, naktį iš antradienio į trečiadienį, po ilgų ir sunkių derybų ES žemės ūkio ministrai taip pat sutarė dėl pagrindinių naujos BŽŪP gairių. Juose taip pat didelis dėmesys aplinkosaugai. T.y. ūkininkai gaus paramą tik su sąlyga, jei imsis priemonių, kurios prisideda prie aplinkosaugos ir poveikio klimatui mažinimo, o tie, kurie imsis papildomų priemonių šia linkme, gaus ir dar didesnį finansavimą. Visiems ūkininkams, net ir mažiesiems, bus taikomi aplinkosaugos reikalavimai.
Dabar dėl BŽŪP laukia sunkios trišalės derybos tarp EP, Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovų. Tuomet BŽŪP paketas sugrįš į EP ir dar kartą EP jį patvirtinus, jis įsigalios nuo 2023 m. Iki tol galios dabartinės BŽŪP nuostatos.
BŽŪP sudaro 34,5 proc. viso 2020 m. ES biudžeto (58,12 mlrd. eurų). Apie 70 proc. BŽŪP paramos skiriama paremti iki septynių milijonų ūkių Europos Sąjungoje.
