„Pagrindinis dalykas, kad keičiasi įgyvendinimo principas – anksčiau buvo atitikimas taisyklėms, o dabar – rodiklių pasiekimas. (...) Valstybėms narėms bus labiau atviros rankos sukurti priemonę, kad pasiektų pamatuojamą rodiklį“, – BNS sakė žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Rolandas Taraškevičius.
Pavyzdžiui, viena būsimų naujovių – dalis žemdirbiams mokamų tiesioginių išmokų turės būti skiriama aplinkosaugai. ES ministrai apsisprendė tam skirti 20 proc., tačiau Europos Parlamentas svarsto apie 30 proc. ribą. Dėl bendro sutarimo dar bus deramasi.
„Tai yra papildomos ekoschemos, kurias reikia sugalvoti, kurių niekas niekada netaikė, reikia sugalvoti ir dar padaryti, kad jos būtų patrauklios, nes skirti 20 proc. aplinkosaugai, tai yra dideli pinigai, o jei priemonės bus nepatrauklios, ūkininkams bus mažiau paskatų pasinaudoti tais pinigais“, – sakė diplomatas.
Pasak jo, dėl to valstybėms narėms gali būti didesnė administracinė našta, tačiau privalumas ūkininkams, jog kai kurias taisykles šalys galės pritaikyti pagal savo specifiką.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad šalims leidžiant pačioms rinktis, kaip pasiekti rezultatų, silpnėja ES žemės ūkio politikos bendrumas.
„Mintis, kad per daug šalių, per daug skirtingų nuomonių susitarti dėl vieno neišeina, tada lengviausia, kad padarome sprendimą laisvanorišką, ir tada visiems labiau tinka. (...) Mano akimis, silpnėja tas žodis – bendroji žemės ūkio politika“, – teigė R. Taraškevičius.
ES ministrai šią savaitę susitarė pertvarkyti ES žemės ūkio politiką, taikant griežtesnes aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita taisykles. Dėl naujos 27 ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuoja dėl savo paties pasiūlymų.
Pasak R. Taraškevičiaus, tikėtina, kad Europos Parlamento ambicija dėl aplinkosaugos bus didesnė nei ministrų.