Tiesa, sektoriaus skola Sodrai per metus išaugo 22 proc., tačiau vidutinis skolos dydis sumažėjo 1,3 proc. Sodrai šiuo metu yra skolingos apie 15 proc. sektoriaus įmonių, rašoma apžvalgoje.
„Žemės ūkio įmonių situacija yra šiek tiek dviprasmiška – sektoriaus pajamos išlieka stabilios, įmonių pelnai auga, tačiau lygiagrečiai įmonės pasinaudojo galimybe atidėti Sodros mokesčius ir išdėstyti juos į ateitį“, – komentuoja Žilvinas Milerius, „Scorify“ direktorius. Žemės ūkio veikla užsiima apie pusė viso žemės ūkio, žvejybos ir miškininkystės sektoriaus įmonių, jų skola Sodrai sudaro 44 proc. viso stambaus sektoriaus įsiskolinimo.
Tačiau Ž. Milerius atkreipia dėmesį, kad tai vis dėlto vienas saugiausių verslo sektorių Lietuvoje, jų rizikos reitingų pasiskirstymas taip pat signalizuoja apie mažą verslo riziką, kurios pandemija ženkliai nepadidino. Sektoriaus įmonių kredito rizikos reitingai per metus ženkliai nesikeitė – žemiausius reitingus, t.y. didžiausią riziką turinčių įmonių skaičius per metus išaugo nuo 5,3 proc. iki 7 proc. Tačiau mažiausią riziką turinčių įmonių per metus taip pat padaugėjo 1 proc. „Apskritai sektoriuje rizika yra pasiskirsčiusi ypač palankiai šiam sektoriui – daugiau nei 50 proc. šio sektoriaus įmonių turi aukštesnį ir aukščiausią reitingą, t.y. jų rizika yra labai žema. Nors sektorius yra labai priklausomas nuo gamtinių sąlygų ir derliaus, tačiau panašu, kad bendrovės yra išmokę dirbti su šia rizika, moka paskirstyti finansinius resursus, turi atsargų mažiau sėkmingų metų nuostoliams padengti. Nei vienas kitas sektorius Lietuvoje negali pasigirti tokia žema rizika, ir tokiomis stabiliomis ir sėkmingai veikiančiomis įmonėmis“, – komentuoja „Scorify“ vadovas.
Žemės ūkio bendrovių pajamos 2019 m. buvo 9 proc. didesnės palyginti su 2018., pelnas augo 4 proc. Sektoriuje šiuo metu dirba 16,7 tūkst. darbuotojų, šis skaičius per metus sumažėjo 4 proc.
Iš dvidešimt didžiausių bendrovių, tik 5 šiuo metu turi įsiskolinimų Sodrai, visos, išskyrus vieną, pernai dirbo pelningai, 15 bendrovių pajamos 2019 m. augo.
Paskelbus pranešimą į Delfi kreipėsi viena iš bendrovių ir informavo, kad tyrėjų pateikti duomenys netikslūs.
"Vilkijos ūkio" direktoriaus Česlovo Tallat-Kelpšos komentare rašoma: Deja , bet kartais tenka patirti ir nuostolių. Be abejo, esame pelno siekianti įmonė ir paprastai jį uždirbame, kartais didelį, bet kartais patiriame ir nuostolius.
Straipsnyje taip pat yra manau nekorektiškai, lyginant 2019 metų duomenis su 2018 metų duomenimis, teigiama, kad „įmonių pelnai auga, tačiau lygiagrečiai įmonės pasinaudojo galimybe atidėti Sodros mokesčius ir išdėstyti juos į ateitį“.
Galimybė atidėti kai kurių mokesčių mokėjimą buvo sudaryta dėl to kas įvyko 2020m. Kai kurios įmonės dėl COVID-19 neteko didelės dalies savo pajamų ir susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Konkrečiai AB “Vilkijos ūkis” per 2020 metų pimą pusmetį tegavo 27 proc. nuo pajamų gautų per tą patį 2019m. laikotarpį.
Žemės ūkio bendrovių asociacija taip pat nesutinka su pateiktais skaičiais. Jų atsiųstame komentare rašoma:
Nematant kiekvienos bendrovės individualios vystymo strategijos, plėtros planų ir pan., atskirai paimtų keleto duomenų (pajamų pokyčių, pelningumo ir pan.), kaip ir Pandemijos poveikio 2019 metais aptarinėjimas yra nevisai korektiškas, sukelia nepagrįstas aistras. Juolab, kad žemės ūkio bendrovių mokestinė bazė absoliučiai tokia pati, kaip ir kitų ne žemės ūkio įmonių.
Lietuvos žemės ūkio bendrovės, naudodamos tik 13 proc. žemės ūkio naudmenų, pagamina apie 30 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos, tokiu būdu ne tik reikšmingai prisidėdamos prie vartotojų aprūpinimo maisto produktais, bet ir užtikrindamos stabilų aukščiausios kokybės žaliavų tiekimą maisto pramonei bei eksportui.
Reikia pažymėti, kad būtent žemės ūkio bendrovėms ir stambiausiems ūkininkams užkrauta praktiškai visa nesibaigiančių valdžios įsipareigojimų, tokių kaip šiltnamio dujų emisijų, poveikio klimatui mažinimas, gyvūnų gerovės užtikrinimas ir t.t. ir t.t., našta, nes daugiau kaip 80 proc. žemės ūkio subjektų šioje srityje daromos išimtys. Tačiau, prasilenkiant su sveika logika, ES paramą kiekvienam reikalavimus atitinkančiam hektarui siekiama neproporcingai sumažinti.
Tokiomis nelygiomis sąlygomis, tų pačių produktų rinkoje vis dar sėkmingai veikiančios ir, pabrėžiame - socialiai atsakingos žemės ūkio bendrovės yra pozityvus partneris valdžiai ir visuomenei. Juo labiau, kad ir straipsnyje paminėtose bendrovėse praktikoje (o ne popieriuose) įgyvendinami valdžios planai ir rekomendacijos žemės ūkyje dėl:
Vertikalios ir horizantalios kooperacijos
Trumpųjų grandinių diegimo
Gamybos diversifikavimo
Tvaraus žemės, gyvulių ir kitų išteklių naudojimo, ekologinio ūkininkavimo
Darbo vietų kūrimo ir modernizavimo ir t.t.
