Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad siekiant, jog ūkininkai daugiau veiktų aplinkos naudai, jie turėtų gauti ir didesnę paramą.
„Mes, žemdirbiai, esame pasiruošę, bet visuomenė, norėdama, kad mes kurtume visuotinį gėrį, turi už tai mums atlyginti. Nebus pinigų, nebus jokios aplinkosaugos. Jeigu nebus finansavimo, daugiau aplinkosaugos visuomenė tikėtis neturėtų, nes viskas kainuoja“, – BNS trečiadienį sakė jis.
A. Macijausko teigimu, siekiant įgyvendinti visus aplinkosaugos tikslus, vien Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų nepakaks – tam ES turėtų prisidėti ir iš kitų fondų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad keliant papildomus reikalavimus vis daugiau žemdirbių gali nustoti ūkininkauti, be to, ilgainiui gali išaugti ir maisto kainos.
„Dalis aplinkosauginių klausimų tiesiogiai siejasi su klimato kaita, o klimato kaitos įtaka yra didelė žemės ūkiui, nes būna sausros, ar atvirkščiai – liūtys. Neprieštaraujame, kad tai yra pasekmės besikeičiančio klimato, gamtosauginiai klausimai yra svarbūs. Problema yra tik viena, ar mes tampame ir nukentėjusieji, ir tie, kurie už tai turės brangiausiai susimokėti“, – BNS sakė R. Juknevičius.
„Trumpuoju laikotarpiu neišvengiamai gali pasipilti ūkių likvidavimas, o ilguoju periodu, jeigu žemės ūkio sektoriuje turbulencija įvyktų, tai neišvengiamai atsilieps maisto kainose, tada bus skaudu vartotojams“, – pridūrė jis.
ES žemės ūkio ministrai trečiadienio paryčiai baigė derybas dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Derybose Lietuvai atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas sakė, kad šalis vienintelė balsavo prieš bendrosios žemės ūkio politikos reformos nuostatas.
Dėl naujos 27-ių ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl jo pasiūlymų.
BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.