Visgi ledus pavyko pralaužti – mėsinės kailiuotosios jau randa kelią į Vokietiją ir Nyderlandus.
„Lyginant su ankstesniais metais, skųstis gyvenimu negalime. Paklausa yra, tačiau reikia kokybiškų mėsinių avių, o anksčiau prisiauginta buvo bet ko, skerdenos prastos ir niekam jų nereikėjo. Dabar eksportuojame į Vokietiją, Nyderlandus, Daniją“, – pasakoja Gintarė Kisielenė, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė.
Avys išvežamos gyvos. Reikia kailiuotųjų, kurios sveria apie 50 kg. Jos superkamos mokant nuo 1,9 iki 2,5 euro už gyvo svorio kilogramą. Už mišrūnes, kurių rodikliai prastesni, mokama iki euro už kilogramą. Mėsinių gyvūnų kainos ūkininkus tenkina.
„Avių auginame šiek tiek mažiau nei anksčiau. Daug eksportavome, išskerdėme. Olandai pas mus ieškojo ir ėriukų iki 12 mėnesių, kuriuos pirkdavo penėjimui“, – rinkos specifiką aiškina G. Kisielienė jis pastebi, kad į avininkystę dažnai ateina žmonės iš kitų sferų, nieko bendra su žemės ūkiu neturėjo ir jie perka bet ką, nežiūrėdami į veisles. Vėliau parduoti nekokybiškus avinus būna sudėtinga.
Nors Lietuvoje yra skerdyklų, tačiau jų paslaugomis naudojasi retas ūkininkas, nes skerdimo paslauga 12 eurų, o ėriuką dar reikia nuvežti, po to, laikantis visų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, parduoti mėsą. Paprasčiau parduoti gyvas kailiuotąsias.
Perdirbėjams neįdomu
Didiesiems perdirbėjams šis sektorius neįdomus.
„Didžiųjų įmonių skerdyklos nepritaikytoms avims. Tuo užsiima mažesnės įmonės. Avis nėra komerciškai patraukli, nes kiekiai per maži, kad vertėtų užsiimti ir tiekti į prekybos tinklus. Lietuvoje tai daugiau turgaus ar gurmaniška prekė“, – dėlioja Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Jis įvardina ir pagrindinę priežastį, kodėl perdirbėjai neskuba imtis avių – šios mėsos vartojimas vidaus rinkoje mažas. Skerdyklos turi sertifikatus, leidžiančius vežti į musulmoniškas šalis, tačiau per derybas šių valstybių atstovai paprašė tokių kokių, kad būtų reikėję iš karto paskersti visas Lietuvos avis.
„Supratome, kad mūsų pajėgumai ir avių kokybė nėra tokia, jog galėtume tartis su rimtais pirkėjais. Pas mus avių kokybė kol kas neleidžia imtis didelių kiekių. Jei atsiras kiekiai ar vartojimas, kuris leis ateiti didesniems žaidėjams, padėtis pasikeis. Kol kas pas mus pagrindinė mėsa kiauliena“, – sako E. Mackevičius ir pabrėžia, kad eksportas, jei nėra vidinio vartojimo, pakankamai rizikingas. Netekus rinkos produkcijos nebus kur dėti.
Tuo pačiu E. Mackevičius neatmeta šios šakos perspektyvos. Žemių, kurios galima auginti avių bandas, pas mus pakankamai.
Vilnos nėra kur dėti
Patys avių augintojai pripažįsta, kad sunkumų yra. Problema, kad egzistuoja ir šešėlinė rinka – skelbimuose kaip veisliniai parduodami nesertifikuoti gyvūnai be jokių dokumentų. Be to, neaišku kur dėti vilną.
„Bėda ta, kad Lietuvoje nėra plovyklos ir dauguma vilną sandėliuoja bei laukia geresnių laikų. Karšyklų ir verpyklų yra, tačiau be plovyklos pramoninės gamybos nebus. Vežioti į Lenkiją ir pirkti paslaugą neapsimoka. Norint vežti į ten parduoti reikia preso, kad būtų galima sukaupti didesnį kiekį ir išgabenti pilną vilkiką. Tokio įrenginio irgi nėra. Be to, mūsų laikomos veislės tokios, kad jų vilna nėra labai kokybiška, netinka rūbams naudojamiems audiniams.“, – dėlioja G. Kisielienė, tačiau ji sako, kad vilti ta, kad mūsų mokslininkai pradėjo tyrimus, kaip mūsų vilną būtų galima panaudoti statybinėms medžiagoms gaminti. Tačiau vien tyrimas problemos neišspręs, reikia, kad kažkas investuotų į perdirbimą.
G.Kisielienė skaičiuoja, kad kalbant apie prekinį ūkį, reikia laikyti bent 50 ėriavedžių. Kurios atsives 70–80 ėriukų, kuriuos metus paauginus galima parduoti maždaug po 100 eurų už kiekvieną. Kiek žemės reikia tokiam ūkiui priklauso nuo žemės kokybės. Aviai žiemai reikia paruošti 1–2 rulonus šienainio.
„Žmonių, kurie gyvena vien tik iš avininkystės Lietuvoje vienetai. Tačiau norint iš to gyventi jau reikia auginti tūkstančius avių“, – sako G. Kisielienė.
Ji sako, kad šias sritimi domisi jauni žmonės, kurie naudojasi parama veislinei medžiagai įsigyti ir formuoja kokybiškas bandas.
