Bet Lietuvos kiaulių augintojai „įpročių“ keisti nenori.
Trys priekaištai Lietuvai
Pasak Politico.eu, gegužės mėnesį už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos komisarė Stella Kyriakides išsiuntė 27 ES valstybių žemės ūkio ministrams, tarp jų – ir Lietuvos žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, laiškus. Komisarė pareikalavo nedelsiant įgyvendinti ES reikalavimus, susijusius su „Nuo ūkio iki stalo“ strategija, kuri numato sveikesnės ir tvaresnės ES maisto sistemos sukūrimas, o tai savo ruožtu garsiojo Europos žaliojo kurso pagrindas.
Laiškuose ministrams S. Kyriakides ne tik paaiškina tai, bet ir pagrasina: „ES teisės aktų tinkamo įdiegimo ir įgyvendinimo svarba negali būti pervertina ir aš norėčiau patvirtinti mūsų nusistatymą imtis ryžtingų teisinių veiksmų, jei bus sistematiškai to nedaroma.“
Ministrui A. Palioniui adresuotame laiške išskiriamos trys pagrindinės Lietuvos problemos: augalinių produktų apsauga, pesticidai ir gyvūnų gerovė.
„Egzistuoja eilė negerovių tiesiogiai susijusių su „Nuo ūkio iki stalo“ strategija, konkrečiai – su augalinių produktų apsauga, tvariu pesticidų naudojimu ir gyvūnų gerovės apsauga. Šių nepakankamas įgyvendinimas Lietuvoje kelia rimtą nerimą Komisijai“, – rašo komisarė.
Pasak jos, šalys-narės neskuba įgyvendinti ES produktų apsaugos nuostatų ir tai sąlygoja potencialiai nesaugių produktų likimą rinkoje, tuo pat metu užkertant kelią šviežiems ir saugiems produktams patekti į ją.
Kalbant apie pesticidus, Lietuvai pateikiamos trys pastabos: pesticidų įrangos tikrinimo išimtys privalo pilnai atitikti ES reikalavimų nuostatas; efektyvi pesticidų valdymo kontrolė turi būti taikoma visiems vartotojams ir reikia padaryti daugiau, kad būtų užtikrinta, jog pesticidai nepatektų į vandens šaltinius. Pastarasis reikalavimas išdėstytas ir Ispanijai, Graikijai, Bulgarijai bei Kiprui.
Lietuva susilaukė tik trijų pastabų dėl pesticidų, Bulgarija – daugiausia, 9-ių, rašo Politico.eu.
Kai kurios šalys (pvz., Čekija) į šiuos Komisijos priekaištus atsakė, kad noras sumažinti pesticidų naudojimą, mažina Europos žemės ūkio konkurencingumą. Komisija siekia iki 2030 m. sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką per pusę.
Didžioji bėda – kiaulių uodegos
Dėl gyvūnų gerovės Komisija pažymėjo, kad Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje gyvuliai transportuojami netinkamomis sąlygomis. O Lietuva sulaukė priekaišto dėl kiaulių uodegų kapojimo.
„Kalbant apie gyvūnų gerovė, didžioji bėda Lietuvoje yra vis dar besitęsianti kiaulių uodegų karpymo rutininė praktika, nors tokia rutininė priemonė draudžiama ES taisyklių. Kiaulių su nenukirptomis uodegomis statistika nedaug tepasikeitė nuo 2016 m. ir sąlygos fermose turi keistis, jei kiaulių su nukarpytomis uodegomis skaičius mažės“, – sakoma komisarės laiške žemės ūkio ministrui.
Pagal 2008 m. Tarybos direktyvą ir 2016 m. Komisijos rekomendacijas, „toks karpymas gali sukelti kiaulėms skausmą ir taip pakenkti jų gerovei“. Skirtingai nei kai kurių veislių šunims (kas draudžiama), kiaulėms uodegos karpomos ne dėl grožio, o dėl kanibalizmo, t.y. kiaulės kandžioja uodegas.
Kad nenukirpus uodegų tokios praktikos nebūtų, Komisija siūlo 6 rekomendacijas: į gardus įmesti šiaudų ar pan., kad kiaulės nenuobodžiautų ir galėtų knaisiotis; užtikrinti optimalią temperatūrą, drėgmės lygį ir apšvietimą, kad jos nesinervintų ir dėl to nesiimtų graužti kaimynės uodegos; užtikrinti gerą kiaulių sveikatą – vėlgi, kad jos nesinervintų; laikyti jas erdviuose garduose, kad visoms joms užtektų vietos ir nekiltų tarp jų konkurencija; užtikrinti, kad kiaulių pašare būtų mineralų, skaidulų ir kitų būtinų medžiagų; palaikyti švarą jų garduose.
Kaip žinia, šių sąlygų įgyvendinimas kainuoja, dėl to kiaulių veisėjai neskuba atsisakyti kiaulių uodegų karpymo.
„Mes žinome, kad dažnu atveju šalių-narių nesugebėjimas pilnai įgyvendinti teisės aktų yra susijęs su išteklių ir/ar politinės valios nebuvimu, ypač, kai tai gamintojui atneša ar atrodo, kad atneš papildomus kaštus (gyvūnų gerovės atveju). Todėl būtina, kad Lietuva skirtų reikiamus išteklius, kad būtų įgyvendintos ES taisyklės minėtose srityse“, – teigė laiške žemės ūkio ministrui A. Palioniui komisarė S. Kyriakides.
Tarsis institucijos, mokslininkai ir kiaulių augintojai
Pasak Žemės ūkio ministerijos, į komisarės laišką buvo sureaguota ir pasiūlyta parama įmonėms, kurios imtųsi įgyvendinti vieną ar kelis gyvūnų gerovės užtikrinimo įsipareigojimus. Kartu Lietuvos kiaulių augintojų buvo paprašyta pateikti tikslią informaciją apie gyvūnų gerovės priemones, kurias jie planuoja taikyti siekdami paramos. Kartu paprašyta pateikti ir preliminarų lėšų poreikį bei jį pagrindžiančią informaciją, taip pat lyginamąją analizę, pateikiant tokių įmonių ir aukštesnių gyvūnų gerovės įsipareigojimų neprisiėmusių įmonių išlaidų palyginimą.
„Iš Kiaulių augintojų asociacijos gautas atsakymas, kad dėl COVID-19 bei afrikinio kiaulių maro plitimo jie nemato galimybės naudotis šia Kaimo plėtros programos parama ir svarstyti investavimo į papildomas gyvūnų gerovės sąlygas gerinančias priemones“, – DELFI.lt teigė žemės ūkio ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.
Ministerija taip pat Komisijai išsiuntė informaciją apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje.
„Š. m. rugsėjo 10 d. Žemės ūkio ministerija gavo komisarės raštą, kuriame dėkojama už gautą informaciją ir išreiškiamas susirūpinimas bei prašoma informuoti, kokių veiksmų planuojama imtis dėl kiaulių uodegų karpymo atsisakymo. Šiame laiške nėra jokių grasinimų teisinėmis sankcijomis“, – paminėjo R. Gorbačiovas.
Jis pridūrė: „Reaguojant į eurokomisarės raštą ir siekiant užtikrinti, kad kiaulių laikytojai atsisakytų karpyti kiaulių uodegas, reikalingi konstruktyvūs ir vieningi sprendimai visos ES mastu. Lietuvoje planuojama organizuoti suinteresuotų valstybės institucijų, mokslininkų ir kiaulių augintojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovų susitikimą aukščiau nurodytiems klausimams išnagrinėti ir parengti veiksmų planą dėl atsisakymo rutiniškai karpyti kiaulių uodegas.“
Komisijos ambicijos nežavi
Pasak Žemės ūkio ministerijos, į kitus komisarės priekaištus buvo atsižvelgta. Lietuva pakeitė žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo patvirtintos apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklės. Taisyklėse nustatyta, kad visa profesionaliajam naudojimui skirta augalų apsaugos produktų apdorojimo įranga turi būti patikrinta. Taip pat Vyriausybės nutarimu Valstybinė augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta atlikti Integruotos kenksmingųjų organizmų principų įgyvendinimo kontrolę. O vandens apsaugos priemonių, susijusių su augalų apsaugos produktų naudojimu, klausimas yra uždarytas, nes atlikti taisomieji veiksmai.
Vis dėlto Lietuvai kelia dvejonių Europos Komisijos ambicijos.
„Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ svarbi žemės ūkio sektoriui, keliami tikslai labai ambicingi, tačiau klausimų ir neapibrėžtumo yra daug. Neturint nei teisėkūros pasiūlymų, nei poveikio vertinimo, šiame etape yra sudėtinga nurodyti konkrečius veiksmus dėl pesticidų naudojimo sumažinimo per pusę iki 2030 m. Augalų apsaugos srityje nėra pakankamo aiškumo dėl alternatyvų, o turimos alternatyvios priemonės ne visada yra efektyvios. Nustatant aukštus gamybinius standartus ES gamintojams arba renkantis ekologišką ūkininkavimo praktiką, didėja gamybos sąnaudos. Todėl tvariai pagaminti produktai atitinkamai kainuoja brangiau. Pritariame, kad tvariai pagaminti ir žmonių sveikatai naudingi produktai turi būti patrauklūs ir įperkami vartotojams, tačiau reikės atlyginti tvariai ūkininkaujantiems ir gaminantiems, t. y. keliamos ambicijos turi atitikti finansavimą“, – sakoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme DELFI.lt, kur taip pat priduriama, kad nerimą kelia ir nevienodos konkurencinės sąlygos ES bei trečiųjų šalių gamintojams.
