Tai pirmosios tokios tematikos valstybės lygio civilinės saugos stalo pratybos, kurias organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Trijų valandų pratybose taip pat dalyvaus dar aštuonių valstybės institucijų (Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų, Policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto) specialistai ir trijų šalies savivaldybių (Vilniaus, Kaišiadorių rajonų ir Elektrėnų) atsakingi darbuotojai.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, šios pratybos skirtos įsivertinti pasirengimą ir praktiškai patikrinti epizootijos likvidavimo eigą, jeigu Lietuvoje pasireikštų paukščių gripo protrūkis.

„Svarbiausias faktorius tokiose ekstremaliose situacijose yra jose dirbančių institucijų ir specialistų pasirengimas, operatyvumas bei žinojimas, kas, ką ir kada turi daryti. Kol kas pavojingas virusas plinta aplenkdamas Lietuvą, tačiau svarbu suprasti, kad ligos valstybių sienų nepaiso. Pavasarį kilę protrūkiai naminių paukščių ūkiuose Europoje (pavyzdžiui: Lenkijoje 32 protrūkiai, Slovakijoje ir Vokietijoje – po 3, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2, Vengrijoje – net 237, Bulgarijoje – 9) verčia būti budrius ir ruoštis tam, kad tokių protrūkių bet kada gali kilti ir Lietuvos paukštynuose. Be to, šiandieniniame globaliame pasaulyje atsiranda vis naujų, gyvūnams ir žmonėms ypač pavojingų virusų, turime būti pasirengę reaguoti į jų grėsmę“, – pabrėžė VMVT direktorius D. Remeika.

Pratybos, kaip pažymima VMVT pranešime, dėl COVID-19 viruso grėsmės vyks nuotoliniu būdu. Jos yra planuojamos taip, kad kuo labiau atitiktų galimą realų scenarijų. Pratybose dalyvaujančios institucijos turės pristatyti savo veiksmus, vadovaujantis tokiu scenarijumi, kad viename iš mūsų šalies paukštynų patvirtinamas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas H5. Toliau, vadovaujantis teisės aktais, nustatomos viruso židinio trijų ir dešimties kilometrų apsaugos bei priežiūros zonos. Po epizootinio tyrimo paaiškėja, kad dar du šalies paukštynai turėjo sąlytį su galimai užsikrėtusiais paukščiais.

Įtarimams pasitvirtinus, tuo pat metu gaunami nauji pranešimai apie kelias negyvas gulbes netoli paukščių laikymo vietų. Todėl, tikėtina, kad virusas cirkuliuoja ir tarp laukinių vandens paukščių. Priimamas sprendimas išplėsti nustatytą priežiūros zoną iki savivaldybių administracinių vienetų ribų ir taikyti paukščių bei jų produktų judėjimo apribojimo priemones jose, o užkrėstuose paukštynuose – sunaikinti laikomus paukščius.