Vokietija šimtus tūkstančių tonų kiaulienos išveža į Kiniją ir tai leido palaikyti kainą visoje Europoje. Kinijoje taip pat siaučia ši liga ir šnipuotųjų skaičius per keletą metų sumažėjo per pusę. Radus maro užkratą, iš karto stabdomas eksportas ir vokiečiai tai jau pajuto. Afrikinis kiaulių maras aptiktas ir Lietuvoje – tai sunki našta visam sektoriui, tačiau vartotojai džiaugiasi pingančia mėsa ir produktais.
Ar mėsa jau atpigo ir laikas pildyti šaldiklius, kalbėjome laidoje Delfi Tema.
„Kainų kritimas reiškia, kad mes galime pigiau gaminti produktus, tačiau augintojams nebeapsimoka auginti šių gyvūnų. Dėl to Lietuvoje mes užsiauginame tik 50 proc. suvartojamos kiaulienos“, – kaip veikia tarptautinė rinka aiškina Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Dėl to pokyčiai parduotuvių lentynose gali būti ne tokie greiti, nes šviežios mėsos tiekimo konkursus prekybininkai renka kas 2-4 savaites ir dalyje nuostatų įrašyta, jog turi būti vežama tik lietuviškos kilmės mėsa. Iš kitos pusės, vartotojai bent šviežios kainos pokyčius pamato labai greitai, nes parduotuvių vadybininkai biržą taip pat seka ir reaguoja.
„Mes perkame gyvas kiaules ir patys jas skerdžiame. Taip galime optimizuoti kiaulienos kainą. Šiuo metu mes jas perkame pigiau nei prieš kelias savaites. Skaičiuojant su PVM žemiausias kainos taškas, kai pirkdavome gyvą kiaulę, buvo 1,1 euro už kilogramą, o didžiausia apie 2,4 euro. Šiandien mokame apie 1,7 euro. Tai kiaulė, turinti galvą ir kaulus. Parduotuvėje kaulus nusipirksite už 40 centų, už sprandinę mokėsite virš 3 eurų. Mėsos apdorojimas ir paruošimas prie kainos prideda 30–40 proc.“ – dėlioja Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Jis sako, kad nenori, jog kaina kristų dar stipriau, nes pasiekus ribą, kai augintojai dirba nuostolingai, jie tiesiog sumažina gamybą.
Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius neslepia, kad toks kainų kritimas iš karto atsiliepia gamintojams ir tai dažnai nedžiugina. Su partneriais bendraujama nuolat ir tiekėjai iš karto informuojami, kad jų kainos per aukštos ir jas reikia mažintis, nes konkurentai siūlo geresnes sąlygas.
„Kai žaliava brangsta, tada gamintojai pradeda siūlyti keisti sutarties sąlygas, tačiau partneriai tada „prastai prigirdi“ ir reaguoja lėtai. Paprastai praranda gamintojai“, – aiškina G. Bagušinskas.
Tačiau šviežios mėsos rinka skiriasi nuo prekybos gaminiais, kurių galiojimo laikas ilgas. Kumpį ar sprandinę turi pateikti per kelias dienas.
„Kaina, kurią moka pirkėjas, priklauso nuo prekybininko, nes tiekimo sąlygos keičiamos gana greitai ir gana greitai reaguojama į rinką. Kas kita gaminiai. Jei pasirašomos metinės sutartys atpigus žaliavai, prašoma pakeisti ir žaliavos kainos. Jei žaliava brangsta, kainos nedidinamos. Be to, sutartys tokios, kad prekybininkai nenustato kiekį, kurį nupirks.“, – dėlioja E. Mackevičius ir siūlo įstatymu nustatyti kitokias sutarčių pasirašymo sąlygas.
Be to, prekybininkai bet kada gali paprašyti per kelias dienas kelis kartus padidinti ar sumažinti tiekiamus kiekius ir, pasak E. Mackevičiaus, net pingant žaliavai gamintojams tai nebūna naudinga.
„Tai, kas pasakojama, netikslu. Gaminius tiekti ar pirkti gali atsisakyti tiek viena, tiek kita pusė tik reikia pranešti prieš mėnesį. Jei žaliava pinga ar brangsta, galime persiderėti. Tas ir vyksta. Jokių įsipareigojimų dėl kiekių nėra. Užsakymus galime didinti ar mažinti, todėl nebūna taip, kad staiga vietoj vienos tonos kitą dieną paprašytume atvežti 20 t. Kalbant apie gyvas kiaules, mes tiksliai įsipareigojame, kiek kiaulių nupirksime“, – savo tinklo darbą apibūdina D. Dundulis.
„Norfos mažmenos“ vadovas sako, kad kainos lentynose šiek tiek atsilieka nuo kainos biržoje. Tačiau tai nebūtinai verslo ir prekybininkų uždarbis. Kai kiaulienos gyvas svoris kainavo 2,4 euro už kilogramą, neskaičiuojant skerdimo paslaugų, lentynoje ji buvo parduodama 3 proc. pigiau nei nuperkama iš tiekėjo. O apdorojimas ir pardavimas 30–40 proc. kilogramo kainos. Tiesiog vyko tinklų kainų karas. Šiuo metu dirbama pelningai.
„Šiandien taikome akciją 30 proc. pigiau nuo lentynos kainos. Per akcijas parduodama 50 proc. mėsos ir matau, kad žmonės stovi eilėse bei perka. Greičiausiai, deda į šaldytuvus. Galėtume tiesiog nuleisti kainą ir nerengti akcijų, tačiau naudingiau rengti tokias akcijas, nes tai skatina vartojimą. Žmonės mėgsta akcijas ir jas rengti akcijas nei produktus tiesiog piginti ir pardavinėti stabilia kaina“, – prisipažįsta D. Dundulis.
E. Mackevičius pritaria prekybininkui ir sako, kad būna atvejų, kai tiekėjai mato, jog tinklų lentynose mėsa pigesnė nei jie atvežė. Tačiau tai labai stipri traukos prekė, todėl prekybininkai labai daug dirba su ja.
G. Bagušinskas sako ir kodėl lietuviška dešra Lenkijoje, į kurią apsipirkinėti važinėja lietuviai, pigesnė. Pirma tai PVM, kita – prekybininkas sprendžia savo tikslus, užiminėja rinką. Dėl to lietuviškos prekės už tūkstančių kilometrų pigesnės nei pas mus.
„Lietuvos geografinės sąlygos tokios, kad aplinkui nėra didžiulių gamyklų, pirkimo kiekiai palyginti maži. Dėl to vokiečiai tam tikrus produktus perka 20 proc. pigiau nei mes. Santykiai su prekybos tinklais ir derybos panašios. Tuo labiau, kad jei pas mus tinklas renkasi iš kelių gamintojų, tai, tarkime Jungtiniuose Arabų Emyratuose tinklas renkasi iš 160 paukštienos gamintojų iš viso pasaulio“, – aiškina G. Bagušinskas.
D. Dundulis sako, kad pasikeitė ir paukštienos kainos. Tačiau tai lėmė ne ligos, o karantinas ir tai, jog susitraukė viešasis maitinimas, buvo uždaryti restoranai, į kuriuos keliaudavo krūtinėlė, brangiausia dalis. Pigiausių dalių, tokių kaip petukai, kaina pakilusi 10 proc. Krūtinėlė pigo apie 40 proc. Dėl to vidutinis viščiukas, jei sudėti visas 10 jo sudedamųjų dalių, atpigo.
