„Sąžiningi pieno kainos formavimo principai turi būti, (...) kad smulkiųjų sąskaita nebūtų kaina didinama stambiesiems“, – BNS trečiadienį teigė parlamentaras po komiteto posėdžio, kuriame buvo tariamasi dėl vadinamojo pieno įstatymo likimo.
Pataisas dėl Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nutarta svarstyti be ekspertinio vertinimo.
„Abejoju, ar gautume kažką iš to vertinimo“, – komiteto posėdyje suabejojo socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Komitetas iki rudens tikėjosi gauti pieno kainos formavimo principų ekspertinę išvadą, kuri Seimui nebuvo pateikta, nes neatsirado specialistų, kurie ją parengtų už pažadėtą 100 eurų atlygį.
Pasak A. Stančiko, dabar bus apsispręsta, ar bus bandoma reanimuoti senąjį projektą, kurio galiojimas sustabdytas, ar bus kuriamas naujas teisės akto variantas.
Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės ne kartą sakė nepritariančios pieno supirkimo tvarkos nustatymui – jų teigimu, ji varžytų galimybę laisvai derėtis, pažeistų ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus.
Seimui nespėjus iki liepos 1-osios priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, ankstesnė versija nustojo galioti, kaip nurodė Konstitucinis Teismas (KT). Jis vasarį paskelbė, kad 2015 metų birželį Seime įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, todėl prieštarauja Konstitucijai, todėl jį reikėjo tik priimti iš naujo. KT taip pat patvirtino, jog paties įstatymo turinys Konstitucijai neprieštarauja.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, dabar šalies pieno sektoriuje dirba apie 30 tūkst. pieno ūkių.