Imasi perdirbimo

„Daržovių derlius geras, gavome lietaus. Kainos žemesnės nei pernai. Didelė pasiūla. Lenkijoje ir Latvijoje derlius taip pat geras. Mums net geresnis variantas, kai derlius mažesnis, o kaina geresnė. Reikia apdirbti mažesnius kiekius“, – apie šį sezoną pasakoja vienas didžiausių šalies daržovių augintojų Vidmantas Kvedaras ir sako, kad juos gelbsti tai, jog turi perdirbimo gamyklą ir teikia apdorotą produkciją, kurią vartoja viešojo maitinimo įstaigos, kai kas parduodama prekybos tinkluose.

Žmogus augina morkas, bulves, burokėlius, svogūnus, kopūstus. Ūkyje dirba virš 200 žmonių. Vidutinis atlyginimas apie 800 eurų į rankas. Jie vežami iš trijų aplinkinių rajonų.

„Turime ir gamyklą, kurioje verdam, raugiam pjaustom“, – šypsodamasis pasakoja V. Kvedaras.

Visą šį ūkį išlaiko 260 dirbamos žemės. Kadangi auginamos daržovės, iš kiekvieno hektaro prikasama 70–100 t derliaus.

Specializuojasi auginti

Martynas Laukaitis renkasi priešingą kelią. 500 ha ūkyje dar neseniai jie augino 7 daržovių rūšis, dabar jų liko tik dvi: bulvės ir burokėliai. Dirba 120 žmonių.

„Ankstyvos bulvių veislės buvo labai derlingos, vidutinio ankstyvumo daržovėms Suvalkijoje pritrūko lietaus, o kokios bus vėlyviausios dar nežinome. Jos dirvoje. Burokėlių ankstyvas derlius buvo prastas, vėlyvas vidutinis“, – vertina M. Laukaitis. Kokios bus galutinės kainos ir tuo pačiu ūkio finansiniai rezultatai, jis dar nesiima spėti.

Bulvių plotai Lietuvoje nuo pernai metų nepakito. Burokėlių sumažėjo bent 300 ha, nes daugeliui labai stiprus smūgis buvo koronaviruso protrūkis, kai derliaus nepavyko išvežti ir teko naikinti. Pačiam ūkininkui teko sunaikinti beveik 3 tūkst. t šių daržovių ir patyrė 500 tūkst. eurų nuostolių. Dalis žemdirbių po to sumažino plotus. Bulves, kurios buvo neparduotos perdirbėjams ir maitinimo įstaigoms, pavyko realizuoti mažmeninėje prekyboje.

„Mes specializuotas ūkis ir į perdirbimą neinam. Turėjome daugiau sričių ir tai technologiškai nepasiteisina. Geriau efektyvinam gamybą ir didinam gamybą, kad galėtume pasiūlyti didelius kiekius labai kokybiškų daržovių“, – savo strategiją dėlioja M. Laukaitis ir prižažįsta, kad auginant 7 kultūras to pasiekti nepavyko.

Be to, tam reikia pirkti papildomos įrangos, kuri pakankamai brangi. Suskaičiavus su saugyklom, technika į vieną hektarą reikia investuoti keliolika tūkstančių eurų. Tai penkiolika kartų daugiau nei dirbant su grūdais.

Keičiasi kartu su klimatu

Tiesa, V. Kvedarui keičiantis klimatui kai kurių kultūrų plotą taip pat tenka mažinti. Augino 5 ha. Pavyzdžiui, lauko agurkai, kurių pasodino gana daug. Netiko klimatinės sąlygos.

„Lenkai savo derlių jau seniai nuskynę ir suraugę derlių. Pas mus dar viskas laukuose. Šią kultūrą verta auginti nebent polietileniniame šiltnamyje, nes kvadratiniame metre užauga 15–20 kg agurkų, lauke 3 kg“, – subtilumus aiškina V. Kvedaras.

Bulvių ūkininkas augina 50 ha, tai pirmų metų bandymas. Derlius geras, tačiau didmeninė kaina tik 12 ct/kg.

Siūlo per daug nesispecializuoti

„Rinkoje perteklius galbūt yra, tačiau nuolat girdžiu ūkininkų skundus, kad blogai. Tiesiog sunku spręsti, kada tikrai bėda. Žiūrint iš prekybininkų pusės, išskirtinių metų nėra. Pernai rudenį daržovės buvo ypatingai brangios dėl nederliaus. Ūkininkai nori, kad tokios kainos būtų visada, tačiau taip nebūna“, – sako Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir sako, kad kaip bet kuriame versle svarbiausia nesimėtyti ir kantriai vystyti vieną sritį.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas sako, kad nors prieš keliolika metų buvo propaguojami specializuoti ūkiai, tačiau praktika parodė, jog gyvybingiausi mišrūs ūkiai.

„Užsiimti tik dviem kultūrom rizikinga. Jos gali tiesiog neužaugti dėl klimatinių sąlygų. Jei auginsi 10 kultūrų tikimybė, kad nebus jokio derliaus kur kas mažesnė. Be to, kai augini tik dvi kultūras, priklausai nuo vieno ar dviejų pirkėjų, kas taip pat rizikinga. Nesvarbu, kaip profesionaliai auginsi savo pasirinktas daržoves. Be to, niekas nežino, kokios bus vienos ar kitos kultūros kainos“, – aiškina A. Gapšys.