Kiekvienas šalies gyventojas „eksportuotų“ 2 tonas kviečių.

Apie tai kalbėjomės laidoje Delfi 11.

„Aš nežinau, ar augintojus pasveikino žemės ūkio ministras, premjeras ir Prezidentas, tačiau jie tą turėtų padaryti. Šiemet Lietuva užaugins 6 mln. t kviečių, nekalbu apie kitas kultūras, ir pagal šį skaičių mes tvirtai tapsime šalimi, auginančia daugiausiai kviečių vienam gyventojui pasaulyje. Augintojus reikia nuoširdžiai pasveikinti su šia sėkme“, – sako Danas Tvarijonavičius, „Roquette amilina“ valdybos pirmininkas, ir tikina, kad tai puikus pasiekimas, nes grūdai atsinaujinantys ištekliai. Kiti tokio pat masto atsinaujinantys ištekliai miškai, bet jie auga 80 metų.

„Amilina“ prognozuoja, kad šiemet kulsime 5,8-6 mln. t kviečių, nes derlingumas labai geras 8-9 t iš hektaro. Lietuvoje perdirbamas milijonas, iš šio kiekio pusę „Amilina“, dar 300 tūkst. t lieka sėklai. Likusi dalis išvežama. Potencijos gamybai daug.

„Lietuvoje auginamų grūdų pasaulinėje rinkoje nepastebėti neįmanoma. Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio ministerija parašė atskirą komentarą apie mus. 6 mln. t kviečių pasaulinėje rinkoje matomi“, – sako D. Tvarijonavičius.

Verslininko duomenimis, šie metai žemdirbiams bus pelningi. Jei kuliame 8 t grūdų iš hektaro ir jas parduodame po 160 eurų už toną, iš 200 ha atmetus savikainą bus galima išmaitinti šeimą. Šiemet ūkių pelningumas gali siekti 25 proc.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis džiaugiasi šiuo pasiekimu ir sako, kad lūžis įvyko kai ūkininkai sugebėjo susiburti į didelius kooperatyvus ir patys ėmėsi eksporto.

„Ūkininkai išplaukė į tarptautinius vandenis ir pikta, kai valdininkai mums sako, kad mes nesukuriame jokios pridėtinės vertės. Mes tokiame dirvožemyje, kokį turime, sugebame išauginti didžiulį kiekį grūdų. Mums vis pasakoja, kad mes turime auginti gyvulius, tačiau tegul jie parodo ūkius, kurie kuria pridėtinę vertę – paskerdžia gyvulius ir parduoda produktus – o ne tik gyvulius realizuoja kaip pigią žaliavą. Mes išauginame grūdus kaip žaliavą, kuri pelninga, o mus verčia juos skirti kitai žaliavai, mėsai, gaminti, kuri nuostolinga“, – aiškina S. Daniulis.

Be to jis pabrėžia, jog šie metai augalininkystės metams bus proga atsigauti, nes treji iš eilės metai buvo sunkūs ir nelabai derlingi. Jis juokiasi, kad aplinkosaugininkai „iššokę į kosmosą“ ir aiškina, kad melioracija, kuriai jau 80 metų ir kuri jau pusiau nebeveikia, naikina paukščius ir naikina dirvas.

„Matau aiškią tendenciją, kad kai tik ūkininkai tiesiogiai išsiveržia į eksporto rinkas, iš karto padėtis keičiasi, nes nebeatiduoda savo uždarbio tarpininkams ir turi iš ko vystyti ūkius. Stiprūs grūdų kooperatyvai samdo profesionalius agronomus, kurie nesistengia parduoti kuo daugiau trąšų ir chemikalų, o siekia rezultato, patys krauna grūdų laivus ir gauna pelną. Taip kiekvienas hektaras atneša pridėtinę vertę“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad kai kurie didieji Lietuvoje veikiantys grūdų prekybininkai priklauso danų ūkininkams ir mes jiems uždirbame pinigus. Kai yra kooperatyvai, tarpininko uždarbį pasiima žemdirbys – samdyti vadybininkus, organizuojančius javų pardavimą, pigiau nei derlių tiesiog atiduoti tarpininkui.

Jei būsime gudrūs, ateityje galbūt mums pelną uždirbs baltarusiai.

„Kol kas mes mokame auginti grūdus. Ateis laikas, ir juos perdirbsime. Ne taip laiko produktams iškovoti rinką. Tam reikia ne vienų metų“, – viliasi S. Daniulis ir pateikia pavyzdį – „Pienas LT“ kiekvienam Lietuvos ūkininkui papildomai uždirba 2–3 ct už parduoto pieno kilogramą. Tiesiog jis didina konkurenciją dėl žaliavos.

Priminsime, kad kooperatyvas „Lagrenas“ paskelbė, kad analizuoja galimybes statyti bioplastiko gamyklą. Panašiais projektais, matydamos grūdų perteklių mūsų rinkoje, domisi ir kelios didelės pasaulinės kompanijos.