Nuosmukį nulėmė kelios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės – nuo koronaviruso ir mažėjančios paklausos, nepriimto įstatymo, kuris būtų leidęs gaminti platesnę produktų gamą, iki elementaraus naujokų nesugebėjimo suvaldyti žemės ūkio procesus, nes kanapė specifinis augalas. Jo nuėmimui reikia įgūdžių ir specialios technikos.
Jei 2019 m. šių augalų Lietuvoje buvo 9182 ha, tai šiemet tik 5285 ha. Šiuose plotuose pluoštines kanapes augina 232 augintojai. Valstybinė augalininkystės tarnyba spėja, kad remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pluoštinių kanapių plotų sumažėjimui įtakos galėjo turėti vos ne dvigubai išaugę linų plotai bei ūkininkų susidomėjimas ypač lęšių ir spelta kviečių auginimu. Taip pat ir nepatvirtintas Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymas.
Tačiau pasak rinkos dalyvių, kanapių bumas prasidėjo kai Lietuvoje atsirado keli dideli šios kultūros pirkėjai UAB „Agrosfera“ ir Kėdainiuose pastatytas perdirbimo fabrikas, priklausantis UAB „Natūralus pluoštas“.
Uždarinėjo perdirbimo cechus
Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius sako, kad šios rinkos kritimą lėmė dvi priežastys ir kai kurios skiriasi nuo tų, kurias nurodė valstybės tarnyba. Pirmoji – valdžios delsimas įteisinti gilesnį perdirbimą. Kita pačių verslininkų nesugebėjimas susitarti su augintojais.
„Įmonės, laukdamos įstatymo, investavo ir dirbo pilkojoje zonoje – gamino kanapių ekstraktą, nes nebuvo aiškiai reglamentuota kiek ir ko galima perdirbti. Dabar jos, mano žiniomis, veiklą nutraukia, nes produktai nebuvo legalizuoti, nors technologijos paruoštos, pardavimo kanalai rasti. Kita dalis tai pluoštas, kurį galima perdirbti legaliai. Prie Kėdainių net atidarytas fabrikas, tačiau neatmesčiau to, kad iš kito verslo atėję žmonės pradėjo daryti tokias klaidas, kurias profesionalūs prekybininkai grūdais darydavo 1995–1996 m., kai visi norėjo „pakvailinti“ ūkininką ir sudaryti tik sau naudingas sutartis“, – aiškina I. Jankauskas ir sako, kad šiuos verslininkus iš karto perspėjo, kad su tokiom sutartimis nieko gero nebus.
Asociacijos vadovas sako, kad sutartyse buvo suskaičiuota, kiek žmogus išleis dirbdamas vieną hektarą, tarkime tai 800 eurų. Užauginus jam bus duodama 1000 eurų ir net jei derlius bus geresnis, tai visa nauda atiteks supirkėjui. Jei metai bus blogi ir kanapių atveši už 750 eurų, tai likusi dalis bus tavo nuostolis.
„Žemės ūkyje tokie metodai neveikia, nes per dideli derliaus kritimai ir kilimai. Jei yra pajamų lubos, gerais metais padengti blogų metų nuostolius nėra galimybių“, – ekonominę dalį apibūdina I. Jankauskas ir tuo pačiu įvardina ir kritinę naujokų klaidą – jie patys norėjo nusiimti derlių, nors technologiškai tam nebuvo pasiruošę ir jau pirmais metais dalis derliaus tiesiog liko laukuose. Supirkėjai nuostolius tada dalinai padengė.
„Antrais metais sutartys vėl buvo sudarytos, tačiau vėl nutiko bėda su derliaus nuėmimu. Ūkininkai negalėjo sėti žiemkenčių, nes per vėlai buvo nuimamos kanapės. Taip nuostoliai padidėjo.
„Prasidėjo ir ginčai su ūkininkais, kad jie netinkamai saugojo derlių lauke, nors derlių nuiminėjo ne patys žemdirbiai“, – niuansus dėsto I. Jankauskas ir sako, kad panašius metodus supirkėjai naudojo 1995–1996 m., laukinio kapitalizmo metais. Aosciacija šiandien ūkininkams padeda bylinėtis su „Agrosfera“.
I. Jankauskas sakė, kad mėgino ieškoti išeities, tačiau prasidėjus karantinui nebuvo galima rengti susirinkimų, o nuotoliniu suvaldyti tokius procesus nepavyko.
Giedrius Barcys, buvęs ar esamas „Agrosferos“ vadovas, kuris iki šiol kaip vadovas nurodomas rekvizitai.lt svetainėje, sakė, kad pluoštinėmis neužsiima ir visais klausimais reikia kreiptis į „Natūralų pluoštą“.
Audrius Blažauskas, „Natūralus pluoštas“ direktorius, sako, kad įmonės pardavimai dėl koronaviruso sumažėjo per pusę ir tai buvo viena iš krizės priežasčių. Šiandien bendrovė sau reikalingą žaliavą auginasi pati.
Nebereikia rūbų
„Europos fabrikai, kurie yra mūsų pluošto didieji pirkėjai, iki šiol dirba minimaliais pajėgumais. Kai kurių pardavimai krito kartais. Žmonės sėdi namie, naujų drabužių nereikia. Tekstilės pramonė pajuto stiprų smūgį. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau viskas sugrįš į vėžes“, – aiškina A. Blažauskas ir viliasi, kad tik laiko klausimas, kada prekyba atsigaus.
„Nesu atsakingas už „Agrosferą“. Jie gyvena savo, mes savo gyvenimą. Už kitus nenorėčiau kalbėti. Mes dėl koronaviruso su ūkininkais sutarčių nesudarėme. Kanapes auginome savo žemėse. Auginimo technologija nesudėtinga. Sunkiau nuimti“, – aiškina A. Blažauskas ir prognozuoja, kad šiemet derlius bus geras, tačiau koks jis bus kol kas neprognozuoja. Aišku bus tik rudenį, kai bus supresuotas. Ateityje įmonė žada pirkti kanapes iš ūkininkų, tačiau to nebus, kol nesugrįš paklausa.
Fabriko pajėgumas 30 tūkst. tonų pluošto per metus. Tai maždaug 5 tūkst. ha derlius.
„Orientuojamės į tekstilinį pluoštą ir sėklų perdirbimu neužsiimame. Skiriasi ir pati auginimo technologija. Mes kanapes nuimame kur kas anksčiau, kol pluoštas nesukietėjęs ir sėklos nesubrendę. Tikimės, kad tai bus dar viena ūkininkams patraukli kultūra“, – viliasi A. Blažauskas.
Ūkininkai skaičiuoja nuostolius
Kol politikai ir verslininkai dėliojasi planus, ūkininkai skaičiuoja nuostolius.
Česlovas Tallat-Kelpša, Vilkijoje, auginęs 50 ha kanapių, mėgina tartis su „Agrosfera“ ir viliasi, kad galbūt pavyks apsieiti be teismo. Tiesiog pernai derlius buvo nuimtas ir šlapias supresuotas.
Šiemet ūkininkas kanapių neaugina. Ant lauko stovi rietuvėse dar pernykštis derlius. Č. Tallat-Kelpša sako, kad su šia įmone kanapes augina jau antrus metus. Užpernai derliaus jie net nenuėmė, tačiau nuostolius kompensavo. Toje žemėje nieko nespėjo pasėti (jos sėjamos birželį, kai jau visa kitos kultūros būna jau įsisiūbavę augti) jis surizikavo ir pernai.
„Išlaukėme sausrą ir nesėjome, sulaukėme lietaus, kol išaugs piktžolės, jas sunaikinome ir tik tada pasėjo kanape. Kitaip balandos užgožia kultūrinius augalus. Tai idealus modelis. Augo gerai, nes žemė buvo patręšta. Derlius taip pat geras. Pagal sutartį turėjau gauti po 140 eurų už toną ir jei būčiau pardavęs supresuotas kanapes, būčiau uždirbęs 6 proc. pelno“, – pasakoja Č. Tallat-Kelpša, tačiau šlapias kanapes supresavo „Agrosferos“ žmones. Iš kitos pusės, jis nesiima spręsti, ar 140 eurų už toną sąžininga kaina, nes 6 proc. marža žemės ūkyje yra labai maža ir tokia veikla būtų rizikinga. Į hektarą, buvo įdėta apie 900 eurų. Dirbo samdomi žmonės, kuriems legaliai mokamas atlyginimas.
Be to, šis teorinis pelningumas pasiektas praktiškai idealiais metais. Ūkininkas sako, kad šie metai lemtingi, nes užaugo gerai ir net jei tada neuždirbs pelno, bus bėda. Šią kultūrą tiesiog pamirš.
„Mano laukuose derlius buvo geras, tačiau 60 proc. supresavo laiku, 20 proc. drėgnas po lietaus, dar 20 proc. visiškai šlapias“, – nuostolius skaičiuoja žemdirbys ir sako, kad kol kas neturi atsakymo į klausymą, ar Lietuva tinka savo klimatinėmis sąlygomis auginti kanapes ir ar tai gali būti stabilus verslas.
