Įtariama, kad nelaimė nutiko kai sprogo 2750 tonų salietros, kuri prieš keletą metų buvo konfiskuota iš rusų. Žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti. Palyginimui, pernai Lietuvoje buvo parduota 867 285,9 tonos amonio nitrato.
Seismologai pranešė, kad sprogimo, kurio smūginė banga išdaužė už 9 km esančio Beiruto tarptautinio oro uosto pastatų langus, galia atitiko 3,3 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį.
Amonio salietra yra granuliuota azoto trąša, naudojama tręšimui prieš sėją arba papildomam tręšimui vegetacijos metu. Dėl šios bekvapės cheminės medžiagos yra įvykęs ne vienas pražūtingas sprogimas pramonės įmonėse. Sumaišius amonio nitratą ir krosnių kurą gaunamas labai sprogus mišinys, plačiai naudojamas statybų pramonėje. Tačiau jį savadarbiams sprogstamiesiems įtaisams gaminti taip pat naudoja kovotojų grupuotės, tokios kaip Talibanas.
Tačiau Lietuvoje taip pat šimtai, jei ne tūkstančiai objektų, kuriuose saugoma milžiniški azotinių trąšų kiekiai.
Tūkstančiai tonų
„Intensyviai dirbantys augalininkystės ūkiai ir bendrovės tiksinčios bombos. 2000 ha. Ūkis per metus sunaudoja apie 1000 tonų salietros, o tai beveik pusė Libane sprogusio kiekio. Pigesnė salietra yra žiemos metu, tada jos perkamas didelis kiekis ir ji dažniausiai iki pavasario sandėliuojama šalia gyvenviečių esančiuose sandėliuose bendrovių sandėliuose“, – sako Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jis sako, kad Lietuvoje grūdų supirkėjų (elevatorių) aikštelėse trąšos sandėliuojamos keliais aukštais sukrautos į „big bag'us“ sukrautos trąšos, jos atviroje erdvėje ir pro jas kasdien pravažiuoja grūdus atvežančios transporto priemonės. Gaisro atveju galimas analogiškas sprogimas. Dar įdomiau, kaip ir kokie kiekiai sandėliuojami Klaipėdos uoste, traukinių vagonų pakrovimo vietose. Gal šioje temoje galime pasimokyti iš svetimų klaidų.
Aplinkos apsaugos agentūros komentaras
Informuojame, kad pagal Aplinkos ministro įsakymą D1-462 (dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašas) (toliau – Tvarkos aprašas), cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, platintojai ir naudotojai kiekvienais metais turi pateikti Tvarkos apraše nurodytus duomenis ir informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai. Pagal Tvarkos apraše esančius reikalavimus informacija ir duomenys turi būti pateikiami priklausomai nuo cheminių medžiagų ir / ar cheminių mišinių kiekio ir pavojingumo.
Cheminė medžiaga amonio nitratas (amonio salietra) (CAS Nr. 6484-52-2) turi fizinį pavojų ir pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1272/2008 (dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo) ši cheminė medžiaga yra klasifikuojama kaip 3 kategorijos oksidatorius galintis padidinti gaisrą ir 2 kategorijos sukelianti smarkų akių dirginimą. Gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, platintojai ir naudotojai pagal Tvarkos aprašą turi pateikti duomenis ir informaciją apie šią cheminę medžiagą jei jos pagamina, išplatina, sunaudoja, importuoja ar eksportuoja 1 toną ar daugiau.
Remiantis surinktais duomenimis už 2019 m. Lietuvoje įsisteigę ūkio subjektai amonio nitrato išplatino (pardavė) 867 285,9 t (nurodytas kiekis apima ir tiekimą į kitas ES šalis), sunaudojo savo veikloje 709,86 t, pagamino 619 380,798 t, importavo – 832 08,94 t.
Norime atkreipti dėmesį, kad nurodyti kiekiai (ypač sunaudoti kiekiai) gali neatspindėti viso realaus metinio kiekio, kadangi pagal Tvarkos aprašą duomenys ir informacija turi būti pateikta jei pasiekiamas kiekis – 1 t ir daugiau. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Tvarkos aprašas nėra taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie užsiima mažmenine prekyba, žemės ūkio veikla, ar naudoja galutiniam naudojimui skirtas chemines medžiagas ar cheminius mišinius asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su veikla ar profesija.
