ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėdai pasiūlė įvesti šių išmokų lubas, bet kokios jos galėtų būti, nenurodė. G. Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.

Paskelbtose Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad stambiems paramos gavėjams išmokos bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų, tačiau tik savanorišku pagrindu.

A. Palionis nepritaria prezidento iniciatyvai nustatyti maksimalias ribas, nes tai, anot ministro, sumažintų Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Jo teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse.

Žiniasklaida yra rašiusi, kad 2019 metais buvo įvestos 150 tūkst. eurų lubos tiesioginėms išmokoms, bet šiemet jų ministras nepratęsė, nes, anot jo, rezultatas buvo nulinis.

Nacionalinės mokėjimų agentūros BNS pateiktais duomenimis, 2018-2019 metų mokėjimo laikotarpiu daugiausia tiesioginių išmokų gavo šios žemės ūkio bendrovės: Lygumų – 954,2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono Žibartonių – 741,2 tūkst. eurų, Kuršėnų – 709,8 tūkst. eurų, Krekenavos – 649,6 tūkst. eurų, „Lytagros“ – 637,65 tūkst. eurų, „Draugas“ – 617,6 tūkst. eurų, Šakių rajono Lukšių – 560,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Okainių – 553,8 tūkst. eurų, „Auga Grūduva“ – 531,7 tūkst. eurų, Padovinio – 526,15 tūkst. eurų, Papilės – 518,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Labūnavos – 514 tūkst. eurų.

Vienas neįvardijamas fizinis asmuo gavo 507,7 tūkst. eurų paramos.