Liepos pradžioje Seime vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, kad šalies biokuro rinkoje yra per didelė importo dalis, todėl ją bus siekiama sumažinti.

Pasak jo, siekis yra, kad importas sudarytų ne daugiau kaip 20 proc., o pernai iš Baltarusijos importuoto biokuro dalis sudarė 30 proc.

„Turėjome kituose energetikos sektoriuose karčios patirties, todėl nenorime, kad biokuro importas keltų grėsmę ir riziką mūsų energetiniam savarankiškumui“, – posėdyje sakė E. Purlys.

Jis tuomet teigė, kad bus ieškoma būdų, kaip paskatinti naudoti prasčiausios rūšies biokurą – liekanas ir šakas.

Ministerijos vertinimu, dabartinis biokuro importo balansas nėra tvarus ir ilgalaikėje perspektyvoje negali išlaikyti aukštos konkurencijos, žemos rinkos koncentracijos ir šilumos kainų lygmens.

Vietinio biokuro gamybai ir konkurencingumui skatinti Energetikos ministerija liepos 20 d. parengė Vyriausybės nutarimo projektą dėl kuro pirkimo tvarkos pakeitimų. Siekiama, kad esant vienodai biokuro kainai, pirmenybė būtų teikiama vietiniam, o ne trečiųjų valstybių kurui.

Institucijų ir rinkos dalyvių prašyta pastabas bei pasiūlymus pateikti skubos tvarka – per penkias darbo dienas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vertinimu, nutarimo projekte numatytas papildomas reglamentavimas, kuriuo siekiama skatinti vietinio biokuro gamybą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Šilumos ūkio bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymams.

Be to, VERT įžvelgia grėsmių, kad siūlomi pakeitimai gali lemti didesnes kainas vartotojams.

„Kainų skirtumas tarp skirtingos kokybės biokuro rūšių šiuo metu nėra didelis, todėl įgyvendinus siūlomus pakeitimus, tikėtinas tiek biokuro, tiek šilumos kainų augimas“, – teigiama tarybos pirmininkės Ingos Žilienės pasirašytame dokumente.

Teisingumo ministerijos nuomone, nuostata, pagal kurią pirmenybė teikiama tiekėjams, kurie gamina biokurą ne iš trečiosios valstybės kilmės biomasės, gali turėti ribojantį poveikį prekybai vidaus rinkoje ir konkurencijai.

„Pakeitimai turėtų būti daromi tik tinkamai įvertinus poveikį konkurencijai ir kainoms. Visgi informacija apie poveikį galimoms šilumos ir elektros energijos kainoms nėra pateikiama“, – teigiama teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pasirašytame rašte.

Teisingumo ministerijai užkliuvo ir Energetikos ministerijos siekis pakeitimus derinti skubos tvarka. Ji atkreipia dėmesį, kad derinimas skubos tvarka gali būti tik esant motyvuotam institucijos prašymui ir tik išimtiniais atvejais.

„Atsižvelgiant į tai, kad prašymas derinti nutarimo projektą skubos tvarka nemotyvuotas ir nepagrįstas, nutarimo projekto derinimas skubos tvarka laikytinas neatitinkančiu teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų“, – pažymėta Teisingumo ministerijos pastabose.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ duomenimis, biokuro sektoriaus apyvarta siekia apie 400 mln. eurų per metus, sektoriuje dirba apie 7 tūkst. darbuotojų (daugiausia regionuose), Lietuva eksportuoja biokuro technologijų už maždaug 50 mln. eurų per metus.