„Žemės ūkio sektoriuje ir smulkus, ir šeimos, ir vidutinis, ir stambus verslas turi turėti vietos po saule. Visų pirma, mes turėtume žiūrėti, kokius tikslus per šitą laikotarpį norime pasiekti papildomai, nekalbant apie tai, ką įpareigoja Europos Komisija pasiekti. Susiduriame su problemomis – ūkių senėjimas, kuriama žema pridėtinė vertė, ekologiškumas“, – žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda sakė A. Palionis.
„Iki šiol buvo sunku ministerijai prognozuoti, kol neturi vokų dydžio. Kai turime konkrečius skaičius, ir Finansų, ir Žemės ūkio ministerija, ir prezidento patarėjai, ir ekonomistai surasime bendrus vardiklius, kaip tikslus įgyvendinti ir pasiekti“, – pridūrė ministras.
Jis sutiko, kad smulkūs ir stambūs ūkiai turi nevienodas konkurencines sąlygas pasiimti ES paramą.
„Ir paraišką kainuoja parašyti, (...) šeimos ūkiai yra minimaliai pelningi arba nuostolingi, tai finansavimo gavimas iš banko jiems nėra realus“, – sakė A. Palionis.
G. Nausėda antradienį sakė, kad sieks įteisinti išmokų žemdirbiams lubas.
„Atsiranda papildomų iššūkių, susijusių su tuo, kad tikrai negalime nustatyti maksimalios išmokų ribos, ir šią iniciatyvą kelsime, kad nesusirinktų išmokų tie, kuriems mažiau jų reikia ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis”, – sakė prezidentas.
Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
