Kol kas aišku tiek, kad didesnių tiesioginių išmokų laimėtojais taps didieji žemvaldžiai ir sofos ūkininkai. Didieji ne tik todėl, kad gaus didesnes išmokas, nes vadinamoji moduliacija – paramos ribos – buvo tyliai panaikinta, bet ir dėl to, kad šios pajamos neapmokestinamos ir galima kurti įvairias schemas kaip dar labiau mažinti mokesčius.
Seimo nario Kazio Starkevičiaus skaičiavimu, pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis ir jo įmonės, turinčios daug nuosavos žemės, gaus maždaug 15 Eur/ha daugiau nei dabar. „Delfi“ tyrimo duomenimis, įtakingiausias Lietuvos politikas per susijusias įmones (įmonių grupę „Agrokoncernas“) valdo 22000 – 24000 ha. Tačiau tai nuosava žemė. Išmokos mokamos ir už nuomojamą.
„Tiesioginėmis išmokomis nesidomiu ir jų neskaičiuoju. Yra valstybės nustatyta tvarka, kurios laikosi visos mano įmonės ir mano ūkininko ūkis. Jei diskutuočiau apie tai, būtų interesų konfliktas“, – paklaustas apie išmokų dydžius ir jų didėjimą sakė Ramūnas Karbauskis.
„Agrokoncerno“ įmonių grupė savo finansinėse ataskaitose nurodo, kad iš viso Lietuvoje valdo 35 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. 2018 metų pradžioje „Agrokoncerno“ vadovai viešai atskleidė, kad nuosava žemė sudaro 22 tūkst. ha. Tai didžiausias žemvaldys šalyje.
Perskaičiavus pagal K. Starkevičiaus pateiktą metodiką, papildomos tiesioginės išmokos per metus papildomai sieks 525 tūkst. eurų.
Pats K. Starkevičius, dirbantis 400 ha žemės sako, kad nuosavos turi tik 100 ha. Jo teigimu jam išmokos didėtų apie 5 Eur/ha arba apie 2000 eurų per metus.
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas skaičiuoja, kad 35 proc. visų ūkių pajamų tai tiesioginės išmokos ir tai reikšminga. Todėl kiekvienas ūkininkas siekia, kad jos būtų kuo didesnės.
Nori mažinti
Tačiau kartu su didesnėmis tiesioginėmis išmokomis visuomenėje vėl prasidėjo diskusijos apie jų lubas, kad didžiosioms bendrovėms ir agro verslo grupėms parama būtų apribota.
Prezidento G. Nausėdos teigimu, bus siekiama įteisinti išmokų žemdirbiams lubas.
„Taip, atsiranda papildomų iššūkių, susijusių su tuo, kad tikrai negalime nustatyti maksimalios išmokų ribos, ir šią iniciatyvą kelsime, kad nesusirinktų išmokų tie, kuriems mažiau jų reikia, ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – Eltai sakė jis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas teigia iš principo pritariantis išmokų luboms, tačiau pažymi, jog tam nereikia įstatymo pataisos – pakanka ministro įsakymo. Dėl lubų dydžio, anot jo, turi būti tariamasi su žemdirbiais.
„Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti. Šiandien, kokia ta viršutinė riba turėtų būti, manau, pati žemdirbių savivalda turėtu apsitarti ir teikti ministerijai siūlymus“, – BNS sakė A. Stančikas.
Tačiau su tuo nesutinka dalis stambių žemės ūkio bendrovių. Jos tikina, kad sąžiningai dirbantys žemės ūkio atstovai turėtų būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo dirbamų hektarų skaičiaus.
„Koks skirtumas, ar didelis, ar mažas? Jeigu žemę dirba, kodėl jam turėtų būti kitokios išmokos. Suprasčiau taip: tas, kuris dirba, tas ir gauna. Jeigu nedirba, tai negauna. Būtų gerai, kad negautų „sofos ūkininkai“, yra ir tokių, pasirodo (...) Jeigu žmogus gabus, talentingas, darbštus, sukūrė didesnį ūkį, tai kodėl iš jo reikia atimti? Ar čia komunistinė lygiava? “, – BNS sakė Pasvalio rajono bendrovės „Pasvagra“, valdančios apie 2600 hektarų, direktorius Stanislovas Algirdas Keparutis.
Iš kitos pusės, Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako pritariantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas. Anot jo, lubos padėtų išsaugoti Lietuvos kaimą ir mažinti atskirtį.
„Gerai, kad prezidentas pradėjo domėtis kaimu, nes Lietuvos kaime yra viena iš didžiausių socialinių atskirčių Europos Sąjungoje“, – sakė Vidas Juodsnukis.
Išmokos didės
Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ateinančiame finansiniame laikotarpyje augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio.
Buvęs žemės ūkio ministras, dabar Klaipėdos rajono meras, Bronius Markauskas sako, kad visi šie skaičiai teoriniai, nes tiesioginių išmokų vokas paskirstytas pagal prieš kelis dešimtmečius buvusį dirbamos žemės plotą. Įsisavinant apleistus plotus šis plotas toliau didėja ir tuo pačiu mažėja išmoka. Teoriškai šiemet Lietuvos ūkininkai turėjo gauti 196 eurus už hektarą, bet realus vidurkis buvo tik apie 170 eurų ir taip nutiko būtent dėl dirbamų plotų didėjimo.
Mažuosius gelbėti vėlu
„Jei ąžuolo vainiką teiktų ūkininkai, tai būtų suprantama, tačiau žemdirbiai neturi už ką dėkoti. Šis didėjimas netgi nepadengs infliacijos. Be to, kiekvienais metais įvedami vis nauji mokesčiai, pavyzdžiui, mokesčiai už taršą, aplinkos apsaugą. Kol visas pasaulis didina paramą žemės ūkiui, mes renkamės priešingą kelią“, – aiškina K. Starkevičius.
B. Markauskas konstatuoja, kad jau vėlu gelbėti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. Tą reikėjo daryti prieš kelis dešimtmečius, bet pritrūko politinės valios. Pavyzdžiui, moduliacija, kur turėjo būti taikoma nuo šių metų, staiga buvo atšaukta.
„Kalbant ūkiškai, žemės pirkimo ir nuomos kainos aukštos, laisvų plotų nebėra. Atsitiesti smulkiesiems nėra kur. Tuo labiau, kad vidutinis ūkininko amžius apie 60 metų. Iš kitos pusės, smulkieji niekada nekovojo už savo interesus, mažai jų norėjo augti ir investuoti. Prekinis ūkis turi būti nuo 200 ha“, – konstatuoja B. Markauskas ir pastebi, kad įsitvirtino stambių ūkininkų luomas, kurių perspektyvos puikios.
Kalbant apie Klaipėdos raj. tai mišrūs ūkiai, kurių plotas nuo 300 iki 1000 ha.
Seimo narys sako, kad dabar svarbiausia, kaip mes šiuos pinigus panaudosime viduje. Tai sprendžia kiekviena valstybė. Mes, pavyzdžiui, atsisakėme susietumo, išmokų ribojimo. R. Karbauskio koncernas bus didžiausias paramos gavėjas.
A. Gapšys primena, kad pas mus pamiršta idėja, jog išmokos skiriamos tik ūkio palaikymui, o dabar jos tapo reikšminga pajamų dalimi ir šis padidinimas reikšmingas ir didiesiems. Jo skaičiavimais, virš 200 tūkst. eurų per metus pajamų gaunančio ūkio jau galima nefinansuoti – jie išsilaikytų ir taip. Tačiau ES yra nuostata, kad paramą gauna visi, o europiečiai netgi daugiau nei mes, eliminuoti stambiuosius sudėtinga. Be to, mums dar reikia vytis vakariečius derlingumu ir primilžiais.
„Bėda ta, kad vos tik prasideda ribojimai, ūkiai iš karto suskaldomi ir atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, bitininkams, kurie laiko virš 150 šeimų, parama nebus teikiama, per metus jų sumažėjo ženkliai. Tiesiog „perrašė“ savo avilius“, – kokie procesai vyksta pasakoja A. Gapšys.
Menka pridėtinė vertė
„Dar didesnės problema nei tiesioginės išmokos, tai pas mus iš hektaro sukuriama tik 800 eurų pridėtinė vertė. Tam sutrukdė į statistiką įtraukti sofos ūkininkai, kurie, mano duomenimis, deklaruoja 230 tūkst. ha plotą. Dauguma jų tam, kad gautų didesnę paramą, ūkius išskaido mažais gabalais, iki 30 ha“, – specifiką aiškina K. Starkevičius ir pabrėžia, kad šios pajamos patrauklios tuo, kad už jas nereikia mokėti mokesčių.
Dėl Lietuvoje įsigali praktika, kai savininkas deklaruoja plotą, o kiti ją dirbą. Taip nesumokama dalis mokesčių, nes, jei realiai „parodyti“ nuomos sutartis, reikėtų mokėti GPM.
K. Starkevičius pats dirba 400 ha žemės, tačiau nuosavo žemės turi tik 100 ha. Dėl to ir mokesčių už nuomą jis skaičiuoja, kad jo tiesioginės išmokos realiai didės 5 Eur/ha. Apie 2000 eurų per metus.
B. Markauskas sako, kad visas mūsų žemės ūkis turi silpną vietą – nuomojamą žemę, pas kai kuriuos tokie plotai sudaro 50–60 proc ir tai pavojinga. Jei kaimynas pasiūlys didesnę kainą ar parduos plotą, liksi be nieko. Dėl žemės toliau kovoja spekuliantai, nes tai gera investicija.
„Mūsų ūkininkai per daug priklausomi nuo išmokų. Jos turėtų sudaryti 15-20 proc. pajamų, pas mus jos sudaro 50 proc. ir daugiau pajamų. Kuo ūkis ekstensyvesnis, tuo ši dalis didesnė“, – įvertina B. Markauskas.
Jis pats, prieš keletą metų turėjęs virš 100 karvių, dabar dirba tik 29 ha nuosavos žemės. Gyvulius pardavė.
