Kova išties buvo svarbi – grūmėmės dėl didesnių tiesioginių išmokų mūsų ūkininkams ir pinigų ateinančiam finansiniam laikotarpiui gauta daugiau. Tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad šios lėšos lems dar greitesnį kaimo ir mažų ūkių nykimą. Tam pritaria Europos parlamento narė Aušra Maldeikienė, pastebinti, kad dabar šių lėšų skirstymo tvarka naudinga grupei stambių ūkininkų. Apie šiuos aspektus kalbėjome laidoje Delfi 11.
Pasak G. Nausėdos, mes galime tikėtis iki 5 mlrd. eurų ir tai gera žinia mūsų ūkininkams, kurie seniai kelia klausimą, kodėl dirba nelygiomis sąlygomis su ES žemdirbiais, gaunančiais didesnes tiesiogines išmokas. Papildomai išsiderėjome 400 mln. eurų paramos.
Vertina kaip pergalę
Jurgita Stakėnienė Žemės ūkio ministerjos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė sako, kad mes gausime 4,9 mlrd. eurų. Lyginant su praeitu finansiniu laikotarpiu, vokas, skaičiuojant pinigais, 892 mln. eurų didesnis.
A. Svitojus šį pasiekimą vertina kaip pergalę, nes ūkininkai taip pat parėmė politikus ir kartu su kolegomis iš Latvijos bei Estijos važiavo protestuoti į Briuselį, tačiau pergalė ne galutinė. Turėjome pasiekti 90 proc. išmokų vidurkio, dabar pasiekėme 78 proc.
Kaip pergalę tai vertina ir A. Maldeikienė, tačiau jos nepriskiria mūsų politikams. Tiesiog Vokietijai ir Prancūzijai reikėjo papildomų balsų savo sprendimams ir mums buvo palankios aplinkybės prašyti daugiau.
„Nežinau, ar sąžininga kalbėti, kad mūsų ūkininkai labai nuskriausti lyginant su vakariečiais. Apie 80 proc. paramos atitenka stambiausiems ūkiams, kurių savininkai jau seniai patys nedirba, tik naikina dirvą iš kurio siekia išspausti kuo daugiau naudos. ES moka ne už kantrų ir sunkų darbą, o už valdomą žemę. Manau, naudos iš šios paramos nebus, nors šias lėšas mes gauname, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti socialiniai standartai, kurie priimtini Vakaruose. Dabar žmonės kaime gali gyventi tik tada, jei yra bent vidutiniai ūkininkai. Kiti iš kaimo išginti“, – komentuoja A. Maldeikienė ir įvardina kelias problemas.
Neefektyvus ūkis
Mūsų ūkis neefektyvus, kas jame vyksta mes nežinome, nes žemdirbiai teikia klaidingą statistiką. Nors ES reikalauja, tačiau 80 proc. ūkių neveda buhalterinės apskaitos. Bendros sąnaudos labai aukštos, nes neefektyviai veikia stambūs ūkiai.
A. Maldeikienė sako, kad vargu ar šios išmokos sukurs geresnį gyvenimą ne tiems ūkiams, kurie kasmet keičia visureigius, o tiems, kurie tiesiog mėgina išgyventi. Čia kalti politikai, kurie nusprendžia, kaip paskirstyti pinigus. Pasak parlamentarės, Prezidentas ir kiti valstybės vadovai stovi stambių ir labai stambių ūkių pusėje.
„Ūkininkų yra virš 100 tūkst., teoriškai iš šios sumos kiekvienas turėtų gauti 50 tūkst. eurų, tačiau realiai pinigus gaus tik keli tūkstančiai. 30 proc. pinigų pasiims 1 proc. ūkių. Per visą laikotarpį po stojimo į ES kiekvienas Lietuvos ūkininkas turėtų gauti po 200 tūkst. eurų, tačiau tai tik teorija. Realybė kita“, – milijardus į žmonių kalbą verčia A. Svitojus.
Tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ateinančiame finansiniame laikotarpyje augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.
Priminsime, kad tos pačios Žemės ūkio ministerijos nutarimu nuo šių metų panaikinama vadinamoji moduliacija – išmokų didžiausiems ūkiams ribojimas ir padidėjus išmokoms jiems bus mokamos be apribojimų. Be to, tos pačios ŽŪM duomenimis, 5 proc. ūkininkų pasiima 50 proc. ES paramos.
Neguodžianti statistika
„Lietuvoje 15 stambių agro grupių. 150 tūkst. eurų paramą viršytų 26 ūkiai. Jiems išmokos galėtų mažėti. Visgi, žmonės pyksta dėl tokios sistemos, tačiau nesikooperuoja ir negali kovoti dėl savo interesų“, – piktinasi A. Svitojus.
J. Stakėnienė sako, kad statistika yra „žiauri“ ir jau ne pirmą kartą stengiamasi padėti mažiems ūkiams. Mes taikome pačią didžiausią perskirstymo išmoką Europoje – 15 proc. iš viso voko. Šiuos pinigus gauna mažiausi. Skaičiuojant hektarui, jie vidutiniškai gauna 203 eurus už hektarą stambiausi 146 eurus.
„Visa parama buvo numatyta paremti kaimą, tačiau įsisavinus milijardus ūkininkų sumažėjo 50 proc. Jei kiekvienas gautų po 200 tūkst. jie kaime liktų, nes tai didžiuliai pinigai. Sistema tokia, kad realią paramą gauna tik didieji. Einame savęs susinaikinimo link. Kiekviena nauja valdžia žada keisti sistemą, tačiau ir dabar 2,5 mlrd. eurų gaus 5 proc. ūkių. Kiti gaus tik tai, kas liks nuo latifundijų, kurioms nereikia žmonių“, – sako A. Svitojus ir tikina, kad reikia kardinaliai keisti finansavimo sistemą, būtinai įvesti išmokų lubas, tačiau šios sistemos buvo atsisakyta.
J. Stakėnienė pastebi, kad mes žaidžiame pagal tas pačias taisykles, kaip ir likusi ES. Pinigai paskirstomi pagal hektarus. Kas turi didesnius plotus, gauna daugiau.
„Didžiausią paramą gauna žemės ūkio bendrovės, kurios įdarbina daug žmonių. Jos kaime vieni pagrindinių darbdavių. Jaunųjų ūkininkų staiga sumažėjo, jų daugėjo tik tada, kai buvo remiamos statybos kaime. Žmonės tiesiog pasistatė gyvenamus namus ir neūkininkavo. Be to, Žemės ūkio rūmai iš ministerijos gauna didžiulis pinigus už konsultavimą, atsakingi už kooperaciją ir už rezultatus taip pat turėtų prisiimti atsakomybę“, – dėlioja J. Stakėnienė.
Sofos ūkininkai tarp laimėtojų
Ji sako, kad dalinant išmokas bėda ta, kad pas mus daug „sofos ūkininkų“, kurie turi pakankamai daug žemės ūkio valdų. Dažnai jos priklauso miestiečiams, kurie ir gauna pajamas, nors realiai žemės nedirba. Kiek jų yra analizė nebuvo daryta.
„Tiesioginės išmokos skiriamos palaikyti pajamoms ir užtikrinti konkurencingumą. Jos negali būti susietos su gamyba. Ne kartą gavome pylos, kodėl jas mokame tiems, kurie nedirba žemės, tik nušienauja pievas. Negalime pareikalauti, kad ten ganytųsi gyvuliai, nupjautas šienas būtų perdirbamas. Taip yra Lietuvoje ir visoje ES“, – aiškina J. Stakėnienė.
A. Maldeikienė atkerta, kad mes nežaidžiame pagal tas pačias taisykles, kaip ES, kur, pavyzdžiui, skaičiuojami susiję ūkiai, pas mus ne. Pas mus principas „kas ponas, tas ir sprendžia“. Dėl to aišku ir kodėl žemės ūkio ministras pasirašė moduliaciją naikinantį įsakymą. Vien 2018 m. Ramūnas Karbauskis gavo 3,8 mln. eurų išmokų. Seime 14 stambių ūkininkų.
„Mes turime postūmį link sovietinės vergovinės sistemos, kai nutikus bėdai vergas eidavo į kolūkį ir ten jam padėdavo. Aš tą frazę prisimenu iš vaikystės. Turime keisti mastymą. Išmokų lubos būtinos, dėl to didžiuojuosi, kad mane ūkininkai išrinko nemėgstamiausia politika, tačiau matau, kad dabartinė sistema naikina mažus ūkius, kurie kitomis sąlygomis galėtų konkuruoti su neefektyviais didžiaisiais. Skurdo zonos kaime plečiasi. Pavyzdžiui, tame kaime, kuriame aš gyvenu, nebėra normalaus mobilaus ryšio. Jei žmogus, kaip aš, negali mokėti 49 eurus per mėnesį už internetą, liktų išvis be ryšio“, – dėlioja A. Maldeikienė.
Kaip gelbėti kaimą?
A. Svitojus sako, kad vidutinis ūkis pats efektyviausias, nes dirba šeima. ES skaičiuojama, kad vienam žmogui išsilaikyti reikia apie 50 karvių. Tiek turintis žmogus gali išleisti vaikus į mokslus. Pavyzdžiui, Lenkijoje panašūs ūkiai remiami ir yra išmokų lubos, nes didieji išgyvena dėl masto ekonomikos.
„Ministerija skirsto pinigus ir apie jų paskirstymą reikia diskutuoti. Ji skiriama tam, kad žmonės galėtų likti kaime ir oriai gyventi. Kai žmogus turi prašyti paramos, tai sovietinės vergovės palikimas, nors ES liepia, kad būtų kitaip“, – sako A. Svitojus ir tikina, kad ES rekomenduoja riboti išmokas ties 100 tūkst. eurų.
A. Maldeikienė sako, kad spręsti ar to reikia yra politikų, ne biurokratų reikalas. Tačiau Seime beveik visose partijose yra stambių ūkininkų. Lietuvoje normalus 100 karvių turintis ūkininkas turėtų gyventi gerai, su 30 karvių jau gyventi neblogai. Dabar jei turi daug karvių, už pieną tau moka daug, jei mažai, tai mažai ir leidžia klestėti didiesiems. Tačiau politikams tai nerūpi. Jie įsivaizduoja, kad jei gauna pinigų, žmonės turtėja ir nežiūri į gilesnius pokyčius. Dabar žemės ūkis neefektyvus, nes išmokos didesnės nei kuriama vertė.
A. Maldeikienė konstatuoja, kad padėtis tokia, jog smulkiesiems išlikti bus sunku, tačiau kalti ir jie patys, nes dažnai negina savo interesų. Politikė įvardina ir tai, ką mes turime padaryti, kad kaimas atsigautų. Tai nustatyti aiškius socialinius standartus: atlyginimų dydis, socialinės garantijos, mokesčiai.
„Kita būtina sąlyga – turime turėti politiką ir priimdami sprendimus diskutuoti, kitaip liks tik grūdines kultūras auginantys ūkiai. Galiu pasakyti, kad per 32 metus, tiek laiko gyvenu kaime, pirmą kartą neturiu mobilaus ryšio. Operatorius tiesiai pasakė, kad čia liko per mažai žmonių, dėl kurių neverta diegti įrangos“, – savo receptą pateikia A. Maldeikienė.
