Gražūs Lietuvos laukų vaizdai džiugina akį, bet, deja, ne kiekvienas pagalvoja apie nuolatinę žemdirbių įtampą, stengiantis išsaugoti auginamą derlių, rašoma Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA)pranešime spaudai.

Kiekviename augalo augimo tarpsnyje augalų tyko įvairūs jų augimą ribojantys veiksniai, tarp jų ir augalus pažeidžiantys kenkėjai, ligos, piktžolės. Pasaulyje priskaičiuojama per 50 tūkst. ligų, kurios pažeidžia augalus, ir kai kurie spartūs augalų ligos plitimo protrūkiai gali visiškai sunaikinti augalus. Įvairių žaladarių kontrolė apima daugybę prevencinių ir tiesioginių priemonių, o viena iš jų yra augalų apsaugos produktų tikslingas naudojimas.

Algoritmų taikymo žmonių ir augalų ligoms prognozuoti tikslai – panašūs

„Kaip žmonėms reikia vakcinų ir vaistų, lygiai taip pat žemės ūkio augalų sveikatai palaikyti, kokybiškam derliui laukuose užauginti reikalingi augalų apsaugos produktai. Pastaruoju metu dažnai girdėjome apie taikytinus algoritmus bandant suvaldyti ir prognozuoti COVID-19 pandemiją. Ko gero, jau niekam nebekyla klausimų, kas yra epidemiologija, o juk augalų ir žmonių ligų epidemijos yra labai panašios. Kiekvienai konkrečiai ligai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, irgi kuriami algoritmai, pagal juos taikomos ir apsaugos priemonės, – aiškina biomedicinos mokslų daktarė Roma Semaškienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

Pasak mokslininkės, savalaikė ir veiksminga ligų kontrolė padeda išvengti augalų ligų plitimo protrūkių ir didelių nuostolių žemdirbiams. Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų, anot mokslininkės, šiandien vertinama kaip visam pasauliui svarbi aktualija: neatsitiktiniai Jungtinės Tautos šiuos metus paskelbė Tarptautiniais augalų sveikatos metais.

Šių metų gegužę paskelbta ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama pereiti prie tvarios maisto sistemos, užtikrinant aprūpinimą maistu ir galimybę maitintis sveikais produktais, o viena iš deklaruojamų priemonių – 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą iki 2030 metų. Tačiau dr. R. Semaškienė primena, kad prieš gerą dešimtmetį, o kai kurios šalys ir anksčiau, panašius įsipareigojimus savo Nacionaliniuose augalų apsaugos planuose buvo priėmusios dalis ES šalių, bet ne visoms jų nustatytus tikslus pasiekti pavyko.

Verta prisiminti istoriją ir diegti naujoves

Pasak mokslininkės, augalų apsaugos produktų naudojimas kenksmingųjų organizmų kontrolei nėra pastarųjų dešimtmečių aktualija. Istoriniuose šaltiniuose rasta, kad šumerai naudojo sieros junginius vabzdžiams ir erkėms kontroliuoti maždaug prieš 4500 metų. Tačiau net ir šiais laikais, naudojant įvairias augalų apsaugos priemones, tarp jų – įvairių institucijų įvertintus, veiksmingus augalų apsaugos produktus, dėl atskirų ligų ar kenkėjų protrūkių gali būti prarandama iki 100 proc. derliaus.

„Naujos produktyvios veislės, precizinės, išmanios auginimo technologijos Lietuvos žemdirbių išaugintą derlių daro konkurencingu, apsirūpinama maisto produktais ne tik šalyje, bet ir eksportuojama. Prisiminimai apie prosenelių ir senelių auginimo technologijas turėtume išsaugoti kaip tų laikų patirtį ir istoriją. Dar daugelis prisimename nesenus kolūkių laikus, kuomet derliai buvo gerokai mažesni, cukrinių runkelių laukai ravimi kauptuku, o naudojami augalų apsaugos produktai siauro veikimo spektro, ne visada pakankamo efektyvumo. Atsiradus įvairių cheminių grupių veiklias medžiagas turintiems augalų apsaugos produktams, ligų, kenkėjų, piktžolių tapo efektyvi, žymiai padidėjo žemės ūkio augalų derliai ir kokybiniai rodikliai, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

Pasak dr. R. Semaškienės, dabartiniai politiniai sprendimai 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktus apsunkins konkurencingo žemės ūkio augalų derliaus išauginimą, galimų kenksmingųjų organizmų protrūkių kontrolę, sumažėjęs veiklių medžiagų kiekis didins žaladarių atsparumo mastus.

Duoną augins svetimi, o planetai lengviau nebus

Nuo 2001 metų Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujanti, kviečius, rapsus, žirnius ir daugiametes žoles auginanti ūkininkė Rūta Grigaliūnienė sako susidurianti su tokiomis pačiomis bėdomis, kaip ir visi Lietuvos ūkininkai: išplitusios tam tikrų agresyvių rūšių piktžolės, insekticidams atsparūs kenkėjai, naujai pasirodančios kenkėjų rūšys, su meteorologinių sąlygų ypatumais susiję ligų protrūkiai, mažėjančios galimybės pasirinkti augalų apsaugos produktus ir panašiai. „Tikintis, kad liga neišplis, kenkėjai nepasirodys ar piktžolės neišdygs, dažniausiai tenka nusivilti, o klaidas ištaisyti jau būna per vėlu arba per brangu“, – sako ūkininkė R. Grigaliūnienė.

ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ji vertina kritiškai bei neslepia ironijos, o augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, kaip ir mokslininkė, lygina su žmonėms skirtomis sveikatos priežiūros priemonėmis: cheminius vaistus pasitelkiame daugeliui ligų gydyti, o apsirgę pneumokokine infekcija taip pat gydomės ne vaistažolių arbata su medumi, o antibiotikais.

„Uždraudus Europoje naudoti augalų apsaugos produktus pagal moksliškai nustatytas normas, draudžiant naudoti pakankamai trąšų, žemės ūkio gamyba susitrauks, dirbamos žemės plotai virs laukine gamta. Be to, gali būti, kad pigaus maisto, užauginto, nesilaikant jokių vadinamųjų „aukštų europietiškų standartų“, atsivešime iš Kinijos, Brazilijos, Ukrainos ir kt. Šalyse, kuriose bus auginamas pigus maistas europiečiams, gamta kentės kelis kartus labiau ir pasekmės planetai bus gerokai žiauresnės, nei naudojant mokslo žiniomis pagrįstas žemės ūkio technologijas“, – įsitikinusi R. Grigaliūnienė.

Derliai mažėtų, o maistas brangtų

Panašios patirties turi ir Prienų rajone ūkininkaujanti Rasa Rasimaitė-Imhof. Pasak jos, žemdirbių patirtis rodo, kad augalų apsaugos iššūkius tenka atlaikyti beveik kiekvienais metais. „Jeigu augalai apserga ankstyvuoju vystymosi tarpsniu, o apsaugos priemonės per silpnos, pasėliai labai suskursta arba gali ir apskritai nunykti. Jei liga užklumpa vėliau, tai gali atsiliepti derliaus kiekiui ir kokybei“, – aiškina R. Rasimaitė-Imhof.

Ji taip pat pripažįsta, kad, jei augalų apsaugos produktai naudojami nesilaikant reikalavimų, mažėja biologinė įvairovė. Tačiau, kita vertus, atsiranda nauji iššūkiai, kaip tarkim, kai kurie kenkėjai ar piktžolės tampa atsparesni. Todėl, viena vertus, gerai yra ieškoti naujų produktų ir skatinti juos naudoti, bet jeigu produktų nėra arba jie kūrimo stadijoje, tada, atsisakius išbandytų priemonių ir naudojant laiko nepatikrintas, pasėliai bus ligotesni, o kenkėjai tik dar labiau plis.

„Apribojus išbandytų augalų apsaugos produktų naudojimą, gali tekti priimti sprendimą – palikti piktžoles ir kenkėjus ir pasitenkinti mažesniais derliais. Logiška būtų manyti, kad tada turėtų didėti grūdų supirkimo kainos bei brangti maisto produktai, nes jiems pagaminti reikia daug rankų darbo“, – atkreipia dėmesį R. Rasimaitė, pridurdama, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ reikalautų ir papildomų rinkos reguliavimo, maisto saugos priemonių bei vienodų sąlygų visų ES šalies ūkininkams.

Neekologiškumo bombos tiksi kitur

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės teigimu, Lietuva jau seniai eina tvarios žemdirbystės keliu, apie kurį kalbama ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. Pavyzdžiui, palyginti su 1960 metais, tuo metu 1 ha sunaudojamų herbicidų kiekio dabar užtenka 32 ha. Pasikeitė produktų pasiūla ir šiuolaikiški produktai yra žymiai saugesni. Ji taip pat pastebi, kad be augalų apsaugos produktų išaugintas maistas anaiptol ne visada būna saugus ir įperkamas. Be fungicidų išaugusių ir varpų fuzarioze susirgusių javų derlius tinkamas tik deginimui. Grybų išskirti mikotoksinai grūdus apnuodija kancerogenais – mikotoksinais, ir javai netinka nei maistui, nei pašarui.

„Prieš prisiimdami naujus iššūkius, realiai, o „ne ant popieriaus“, įgyvendinkime tai, dėl ko visi sutariame – žiedinės ekonomikos principus“,– teigia LAAA vadovė. Ji minėtoje strategijoje aptariamą tvarią maisto gamybos grandinę norėtų papildyti ir atsakingo augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo programa.

„Keturiolikoje ES valstybių jau yra sukurtos pažangios augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo sistemos. Pavyzdžiui, Bulgarijoje perdirbama daugiau kaip 90 proc. tokių HDPE pakuočių iš jų gaminant plastikinius optinių kabelių vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Tos pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje jas sudeginant ir iš jų išgaunant šilumos energiją. Tuo tarpu mūsų šalyje vis dar tiksi ekologinė bomba“, – primena Z. Varanavičienė.