Artėjant derliaus ėmimo metui, Ukrainos ūkininkus ėmė gąsdinti pranešimai apie padažnėjusius neteisėto perėmimo – vadinamosios reiderystės – atvejus. Tai – viena iš nuolatinių problemų, krečiančių šalies žemės ūkio sektorių, niekaip neatsiejama nuo korupcijos, dangstymo iš teisėsaugos pusės ir spragų įstatymuose, rašoma portale unian.net.

Tūkstančiai konfliktų

Generalinės prokuratūros duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Ukrainoje užfiksuota beveik du tūkstančiai korporacinių konfliktų. Kai kurie iš jų įvyko dėl žemės.

Prieš Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintojus nukreiptoms reiderystės atakoms būdingi metodai ir formos metai iš metų tampa vis skaudesne problema. Siekdami perimti svetimą derlių, įmonę arba, kaip dažniausiai ir nutinka, žemės sklypą, šiuolaikiniai reiderystės vykdytojai naudojasi teisiniais ginklais, pavyzdžiui, registruojant žemę įveltomis klaidomis arba netinkamu nuomos sutarčių sąlygų vykdymu.

Atvirai nusikalstamos reiderystės atvejai, kai tenka susidurti su fizinės jėgos panaudojimu, taip pat ne vienetiniai. Apie juos portalui unian.net prasitarė Chersonso srities Ūkininkų ir privačių sklypų savininkų asociacijos vadovas Aleksandras Gordijenka.

„Nuo šių metų pradžios vien Chersonso srityje buvo suskaičiuota daugiau nei dešimt ginkluotų išpuolių prieš ūkininkus ir jų šeimas. Pasitaiko, kad užpuolikai elgiasi ypač žiauriai – muša vaikus, tyčiojasi iš senyvo amžiau tėvų, atima paskutines kapeikas. Tada visi reikalai perduodami policijai ir prasideda kelis metus trunkantis procesas, per kurį jokio sprendimo nepriimama“, – kalbėjo ūkininkas.

Tokio tipo išpuoliai ypač pavojingi vidutiniam ir smulkiajam verslui, nes juo užsiimantys asmenys turi labai mažai įtakos ir ryšių, stokoja pinigų patikimai apsaugai arba rizikos auditui.

Savaime suprantama, kad išpuolio atveju visada kaltas užpuolikas, o ne auka. Tačiau ir patys ūkininkai neretai prisideda prie to, kad jiems būtų suduotas smūgis, pavyzdžiui, užsiima šešėline veikla ir taip netenka galimybės sulaukti pagalbos iš teisėsaugos organų arba įrodyti savo teisumo teisme arba vilkina nuosavybės dokumentų įforminimą ir taip sukuria piktadariams palankias sąlygas.

Turi pamatyti silpnąsias savo vietas

Žemės ūkio rinką kuruojantys teisininkai reiderystę lygina su virusu, kuris nuolatos mutuoja, todėl universalių vaistų nuo jo rasti neįmanoma. Eilinio situacijos paaštrėjimo, jų manymu, reikėtų laukti tada, kai bus pradėti naujo derliaus nuėmimo darbai ir pasirengimo šalies žemės rinkos paleidimui procesai – iki šiol visa žemė priklausė valstybei.

„Ūkininkai visada pasisako už paprastą problemos sprendimą: jie norėtų, kad būtų priimtas konkretus įstatymas arba įsteigta institucija, įgalinta žiauriai bausti užsiiminėjančius verslo grobimu. Deja, taip nebus. Silpni ūkiai tampa lengvu taikiniu svetimos nuosavybės užgrobikams. Todėl pagrindinis patarimas jiems – sustiprėti“, – mano teisinius žemės klausimus nagrinėjantis advokatas Viktoras Kobylianskis.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Traukia konfliktai

Žemės ūkio produktų gamintojai privalo suprasti, kad turi silpnųjų vietų, kuriomis pasinaudodami nusikaltėliai gali nusavinti jų verslą. Piktadarius gali pritraukti finansinės, personalo, teisinės problemos, taip pat konfliktai su vietos administracija arba bendruomene (tarkim, kaimo bendruomenės palaikymo nesulauks joks su ja susipykęs ūkininkas).

Egzistuoja keletas labai akivaizdžių požymių, kuriuos pastebėjus galima prognozuoti tikėtiną reiderystės išpuolį.

Pirmas požymis – tai netikėta darbuotojų kaita žemės ūkyje arba kaimo kooperatyve. Reideryste užsiimantys asmenys galia pasistengti, kad nauja darbuotojų pamaina būtų jiems palanki, o tada nesunkiai perimti įmonės kontrolę.

Antras požymis – į valstybinius registrų centrus siunčiamos įtartinos užklausos dėl konkrečios įmonės. Nuosavybės teisių registruose galima atsekti, kam ir kada buvo suteikta informacijos apie žemės sklypus. Jei tokios užklausos atrodo tikslingos, galima daryti prielaidą, kad reiderystės vykdytojai ieško silpnųjų vietų.

Trečias požymis – virš laukų skraidantys nežinia kieno paleisti bepiločiai orlaiviai. Juos pamatęs ūkininkas turėtų sunerimti, nes tai gali reikšti, kad kažkas aiškinasi, kaip prasmukti į lauką ir kiek iš jo galima pavogti.

Dar teisininkai pataria būti budriems po rinkimų, vadovų arba aukštas pareigas einančių tarnautojų pasikeitimų, nes tada gali būti bandoma perskirstyti rinką, o reiderystės vykdytojai gali tuo pasinaudoti.

Kaip atsilaikyti prieš išpuolį?

Ką turi daryti ūkininkas, įtariantis, kad ruošiamasi perimti jo įmonės kontrolę?

Teisės į žemė klausimus sprendžiančio centro „Open Knowledge“ specialistai pataria pirmiausia atlikti žemės auditą ir patikrinti įrašus kadastro dokumentuose, stengiantis išsiaiškinti, ar teisingai suformuluotos teisės į sklypą, ar sutartys atitinka įstatymais numatytus standartus, kurie reguliariai keičiasi, ar visi dokumentai tebėra galiojantys.

Lygiai taip pat svarbu sutvarkyti piniginių cirkuliavimo priemones: geriausia – atsisakyti operacijų grynaisiais, nes taip bus paprasčiau pagrįsti teisme nuostolių sumą.

Neprošal ir apie ryšių su visuomene strategiją pagalvoti: galima skelbti informaciją socialiniuose tinkluose, bandyti atkreipti į save deputatų dėmesį ir rūpintis geru įvaizdžiu vietos bendruomenės akyse. Kai ūkininkas nebus vienas, atsilaikyti prieš reiderystės ataką bus daug paprasčiau.
Žinoma, būtina nuolatos stebėti, kuo užsiima konkurentai, o konfliktus visada spręsti civilizuotai.

Viltis sulaukti pagalbos iš valstybės

Metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl kovos su reideryste žemės ūkio sferoje. Taip jis pasistengė padidinti vadinamiesiems juodųjų registrų vedėjams tenkančią atsakomybę už reiderystės vykdytojams palankias machinacijas, įvykstančias registruojant žemės sklypą arba nuosavybės teises.

Nuo pernai metų pabaigos Ukrainoje veikia Kovos su reideryste biuras, kurio misija – ginti teisėtų savininkų interesus ir priimti skundus dėl reiderystės apraiškų.

„Problema egzistuoja dėl to, kad žemė neužregistruota, nėra normalios rinkos, sklypai neužfiksuoti kadastre. Žemės rinka – pagrindinė priemonė ūkininkams apginti. Tik tada jie galės ramiai gyventi ir su malonumu darbuotis savo ūkyje“, – mano Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Tarasas Kačka.

Štai kodėl žemės ūkio sklypų rinkos atvėrimas nuo 2021 metų liepos ir visi parengiamieji darbai siejami su tvarkos santykiuose dėl žemės įvedimu.

Žemės ūkio registras Ukrainoje jau veikia. Taigi, ūkininkai jau turi kam pranešti apie kadastre įsivėlusias klaidas, gali kreiptis dėl valstybinės paramos ir tikrinti registre pateiktą informaciją apie savo ūkius.

Donbasas
Foto: Scanpix

Kovoja patys

„Per pastaruosius porą metų reiderystės keliamų problemų šiek tiek sumažėjo, ir taip nutiko dėl Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų bendradarbiavimo, taip pat dėl teigiama linkme pakeistų įstatymų. Visgi manau, kad daugume ūkininkų su manimi nesutiktų“, – pripažįsta Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Genadijus Čižikovas.

Šiuo metu su užgrobikais ūkininkai dažniausiai kovoja bendradarbiaudami tarpusavyje ir padėdami vienas kitam. Pavyzdžiui, Chersono srities ūkininkai ir sklypų savininkai įsteigė kovos su reideryste štabą. Jame darbuojasi vietos administracijos, policijos, saugumo tarnybos ir prokuratūros atstovai. Vis dėlto kol kas efektyvios pagalbos iš jų sulaukti nepavyksta.

„Valstybės tarnautojai išklauso mūsų skundus ir pažada išsiaiškinti, kas vyksta, bet viskas taip ir lieka kalbomis. 80 proc. reiderystės išpuolių taip ir lieka neišaiškinti. Už ką mes mokame mokesčius, jei tenka savarankiškai vieniems kitus ginti? Mes esame susitarę, kad kam nors patekus į bėdą visi turime skubiai susirinkti ir viską išsiaiškinti“, – sakė A. Gordijenka.

Kritinių situaciją atvejais policija beveik visada laikosi nuošaly ir nesikiša į konfliktą. Taip būna net tada, kai nukentėjusysis pateikia dokumentus, įrodančius jo teisumą. Policija laikosi nuostatos, kad visa tai – ūkių teisiniai santykiai, kuriuos turi spręsti teismas. Tik kol ūkininkai ieško teisybės teismuose, reiderystės vykdytojai naudojasi tuo, kad yra nebaudžiami.

„Ukrainoje dar nė vienam reideryste užsiimančiam asmeniui neteko prisiimti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Jei mūsų šalyje tinkamai veiktų teisėsaugos sistema, reiderystė išnyktų visiems laikams“, – aiškina ūkininkų atstovai.

Akivaizdu, kad dabartiniu Ukrainos vystymosi etapu belieka tik tikėtis visiško reiderystės išgyvendinimo. Noras ir galimybės užgrobti svetimą žemę arba nuosavybę egzistuos dar ilgai, tačiau juos galima sumažinti priimant adekvačius įstatymus ir užtikrinant efektyvų teisėsaugos organų darbą. O Ukrainos ūkininkams derėtų iš anksto pasirūpinti savo saugumu ir įspėjimais pasinaudoti kaip ginklais.